Prezidentas po Valstybės gynimo tarybos: NATO kariniam buvimui Lietuvoje užtikrinti būtina tinkama infrastruktūra

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį vadovavo Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiui. Jame buvo aptarti naujo karinio poligono svarbos nacionaliniam saugumui, karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose, naujos Nacionalinio saugumo strategijos projekto klausimai.

Tarybos posėdyje buvo pritarta pasiūlytam karinio poligono vietos pasirinkimui – vystyti nacionaliniam saugumui reikalingos infrastruktūros poreikių pritaikymą kariniams mokymams Rūdninkų poligone. Jis siūlomas pripažinti valstybinės svarbos projektu.

Nutarta, kad ir toliau Vyriausybė turi vykdyti pateiktos krašto apsaugos sistemos karinių poligonų lokacijų galimybių studijos pristatytą ir rekomenduotą Rūdninkų poligono vertinimą bei siūlomą vystymą pagal pateiktą laiko ašį iki 2024 metų.

Susitikime aptarta parengta penktoji Nacionalinė saugumo strategija. Pagrindinis naujosios strategijos akcentas – demokratijų ir autoritarinių režimų konkurencija, visa apimantis saugumas. Šia strategija bus įtvirtinti trys pagrindiniai pokyčiai: valstybės institucijų ir piliečių pasirengimo remti ginkluotosios gynybos užduočių vykdymą užtikrinimas, valstybės ir visuomenės atsparumas bei visapusiškas pasirengimas krizėms, palankios tarptautinės saugumo sistemos užtikrinimas ir visapusiškas priklausomybės nuo autoritarinių režimų mažinimas.

2020 m. lapkritį inicijuotą Nacionalinės saugumo strategijos pakeitimą planuojama patvirtinti šioje Seimo rudens sesijoje.

„Nacionaliniam saugumui, Lietuvos kariuomenės karinei parengčiai, NATO ir užsienio šalių kariniam buvimui užtikrinti būtina tinkama infrastruktūra. Tačiau kuriant karinį poligoną turi būti pasirinkti mažiausią neigiamą poveikį gamtai ir vietos gyventojams turintys sprendimai. Aptartas ir labai svarbus yra Nacionalinės saugumo strategijos įgyvendinimo kortelės mechanizmas: turi būti vykdoma strategijos įgyvendinimo priežiūra – tam reikalinga VGT, Vyriausybės, Seimo institucijų sinergija“, – sakė Prezidentas.

Posėdyje diskutuotas Lietuvos kariuomenės dalyvavimo tarptautinėse operacijose nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagrindimas, maksimalus į operacijas siunčiamų karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičius. Pritarta tęsti dalyvavimą jau esančiose tarptautinėse misijose, taip pat pritarta Lietuvos kariuomenės dalyvavimui nekovinėje ES Mokymo misijoje Mozambike „EUTM Mozambique“ ir Prancūzijos vadovaujamoje operacijoje Malyje „TF Takuba“.

VGT nariais yra Prezidentas Gitanas Nausėda, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.

Pirmadienį posėdyje taip pat dalyvavo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas ir Šalčininkų rajono meras Zdzislavas Palevičius.

Pranešimą paskelbė: Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2021-10-18 13:22
Politika, Krašto apsauga, saugumas
pasidalinti
atgal