Užterštame dirvožemyje auginami augalai – tvarus kelias saugesnės aplinkos link

Mantas Rubežius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos doktorantas

Šiauliuose mokslininkai vykdo tyrimus, kuriuose išbandomas inovatyvus būdas valyti užterštą dirvožemį, pasitelkiant unikalias augalų savybes, ir vėliau ekologiškai išgauti biokurą – naudojant aplinkai draugišką, nebrangią technologiją, kuriai nereikia naujų žaliavų ir, išvengus nereikalingos taršos, mažinamas šiltnamio dujų efektas. Tyrimai jau patvirtino, kad šitaip valomame užterštame dirvožemyje augalai auga taip pat gerai, kaip ir švariame.

Pastaraisiais dešimtmečiais, dėl intensyvios žmogaus ūkinės veiklos, užterštų dirvožemių tvarkymas ir valymas (remediacija) tapo rimtu iššūkiu pramoniniuose rajonuose, žemės ūkio ir miestų teritorijose. Nors įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiami skirtingi duomenys apie užterštų teritorijų mastą, skaičiuojama, kad Europoje tokių vietų gali būti nuo 1,2 iki 3,5 mln. Maždaug apie pusė milijono iš šių teritorijų yra užterštos labai stipriai ir jas būtina valyti, kad nebūtų keliama rizika žmonėms ir gamtai.

Didžioji dalis užterštų teritorijų yra tokiose išsivysčiusiose šalyse, kaip antai Belgija, Vokietija, Didžioji Britanija, Danija, Ispanija, Italija, Nyderlandai ar Suomija, nes čia dėl palankių klimato sąlygų vyksta arba praeityje vyko intensyvi chemizuota žemdirbystė. Šiose šalyse taip pat gausu naudingųjų iškasenų, kurių gavyba ir perdirbimas ženkliai prisideda prie dirvožemio taršos.

Lietuvoje, remiantis Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, yra daugiau kaip 12 tūkst. vietų, kuriose žemė ir požeminis vanduo galimai yra užteršti naftos junginiais, sunkiaisiais metalais, pesticidais ar kitais teršalais. Apie 40 proc. arba apie 5000 tokių potencialių taršos židinių – tai vietos, kurios yra užterštos naftos produktais. Dažniausiai tai istorinė tarša – senos kuro bazės, technikos kiemai. Tačiau net ir šiandien pasitaiko įmonių, kurios nesilaiko aplinkosaugos reikalavimų, todėl yra teršiamos vis kitos teritorijos.

Būtent vienoje iš tokių teritorijų, kurios praeityje buvo užterštos naftos junginiais, 2021 metais tyrimus projekte „Phy2Climate“ pradėjo startuolio „Biovala“ mokslininkai: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos doktorantas Mantas Rubežius, VDU Žemės ūkio akademijos absolventė dr. Alfreda Kasiulienė, Žygimantas Kidikas. Šiems tyrimams skirtas finansavimas iš Europos Sąjungos tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“.

Projekto „Phy2Climate“ vykdytojai Lietuvoje, kartu su bendraminčiais iš Argentinos, Ispanijos, Indijos, Serbijos ir Vokietijos, siekia sukurti unikalų užterštų dirvožemių valymo ir švaraus biokuro gamybos sprendimą, kuris visiškai atitiktų žiedinės ekonomikos principus. Užteršto dirvožemio valymas paremtas unikaliomis augalų savybėmis surinkti teršalus, skatinti jų degradaciją ar transformaciją. Šis aplinkai draugiškas užterštų dirvožemių valymo metodas vadinamas fitoremediacija.

Vėliau užauginta augalinė biomasė bus perdirbta pirolizuojant, t. y. deginant aplinkoje be deguonies. Tokiu būdu išgauti biodegalai, bioanglis ir biometano dujos yra draugiški aplinkai ir, svarbiausia, jų pagaminimui nereikia naudoti naujų žaliavų, todėl yra išvengiama nereikalingos taršos ir mažinamas šiltnamio dujų efektas. Ne veltui projekto pavadinimas „Phy2Climate“ susideda iš dviejų dalių: lotyniškai phyto reiškia „susijęs su augalais“, tuo tarpu angliškai climate reiškia „klimatas“. Taip sukuriamas tvarus dirvožemio valymo ir biokuro gamybos ciklas.

Lietuvoje šie inovatyvūs ir daug specifinių žinių reikalaujantys tyrimai vykdomi Šiauliuose, vienoje iš buvusių naftos bazių, kurioje didžiausias leistinos koncentracijos naftos produktais vietomis viršijamos net iki 35 kartų. Didžiausia tarša slūgso gilesniuose grunto sluoksniuose (40–100 cm gylyje). Ją galima ne tik pamatyti, bet ir pajausti, nes iš grunto sklinda stiprus dyzelino kvapas. Deja, dažniausiai tokios teritorijos paliekamos likimo valiai, manant, kad teritorija išsivalys savaime, savivalos procesų dėka. Akivaizdu, kad toks požiūris yra klaidingas, ypač vertinant gilesnius grunto sluoksnius.

Moksliniai tyrimai buvo pradėti nuo teritorijos paruošimo ir bandymų šiltnamyje. „Biovalos“ mokslininkai sukūrė kompleksinę fitoremediacijos metodiką, kurią sudaro specialiai parinktos augalų rūšys, mikro- ir makroelementų papildymas bei bakterijų ir mikroorganizmų derinys. Ši metodika pirmiausia yra išbandoma šiltnamyje su iš užterštos teritorijos atsivežtu dirvožemiu. Vėliau, gavus šiltnamio bandymų rezultatus, tyrimai bus atliekami užterštoje teritorijoje Šiauliuose.

Džiugu, kad šiltnamyje užterštame dirvožemyje auginti augalai augo taip pat gerai, kaip ir kontroliniame švariame dirvožemyje. Tai įrodo, kad ši specialiai užterštoms teritorijoms valyti sukurta metodika yra veiksminga ir perspektyvi. Fitoremediacija – ne tik draugiška aplinkai ir nebrangi technologija, bet kartu ir veiksmingas būdas, kaip sutvarkyti dideles teritorijas, kuriose savivalos procesai yra labai lėti arba visai nevyksta.

Pranešimą paskelbė: Vytauto Didžiojo universitetas
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2021-10-27 11:25
Švietimas ir mokslas, Žemės ūkis
Kontaktinis asmuo
Martynas Gedvila
Marketingo ir komunikacijos departamentas
Vytauto Didžiojo universitetas
Mob.: +370 614 88625
El. paštas: Martynas.Gedvila@vdu.lt
pasidalinti
atgal