Please scroll down for the English version.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2021-10-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-381/2021, dar kartą patvirtino, jog, nepaisant viešosios įstaigos, kaip vienos iš juridinio asmens formų, paprastumo, VšĮ vadovai ir dalininkai privalo vertinti grėsmes juridinio asmens mokumui. Nustatę viešosios įstaigos nemokumą, jie privalo nedelsiant kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Priešingu atveju už netinkamą tokių grėsmių vertinimą, vadovas / dalininkai gali atsakyti savo turtu. Minėtoje byloje kaip tik ir buvo išnagrinėtas bankrutuojančios VšĮ bankroto administratoriaus ieškinys buvusiam VšĮ vadovui ir dalininkui dėl žalos – neįvykdytų VšĮ kreditorinių įsipareigojimų sumos, priteisimo. Nutartyje kasacinis teismas tuo pačiu pateikė keletą svarbių išvadų, kurios gali būti aktualios ne tik minėtos bylos ir ne tik VšĮ kontekste.

• Nemokumo momentas. Nagrinėtoje byloje žemesnės instancijos teismai laikėsi pozicijos, kad VšĮ nemokumas kilo tuomet, kai buvo išduotas teismo vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš įstaigos turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas su tokia teismų pozicija nesutiko nurodydamas, kad vykdomasis dokumentas yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas. Tuo tarpu materialusis teisinis reikalavimas, dėl kurio priimamas vykdytinas sprendimas ir jo pagrindu išduodamas vykdomasis dokumentas, egzistuoja dar iki kreipimosi į teismą momento. Vadinasi, siekdami nustatyti nemokumo momentą tiek teismai, tiek ir potencialūs VšĮ vadovai / dalininkai privalo vertinti realų nemokumo atsiradimo momentą, o ne tik remtis formaliu teismo sprendimo ir/ar vykdomojo rašto išdavimo faktu.
• Atsakomybės atsiradimo momentas. Kadangi vadovo ir dalininko teisinis statusas skiriasi, tuo pačiu skiriasi ir atsakomybės už delsimą kreiptis dėl įstaigos nemokumo bylos iškėlimo atsiradimo momentas. Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, VšĮ vadovas, būdamas už kasdienę veiklą atsakingu įstaigos valdymo organu, informaciją apie įstaigos finansinę būklę sužino iš esmės realiuoju laiku. Tuo tarpu VšĮ dalininkas, jeigu jis aktyviai nedalyvauja įstaigos valdyme, apie nemokumą gali sužinoti tik visuotinio dalininkų susirinkimo, kuriame būna tvirtinami finansinės atskaitomybės dokumentai, metu. Tai reiškia, kad viešosios įstaigos dalininkams pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo kyla praėjus protingam vieno mėnesio terminui nuo eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo. Pastarasis turi įvykti per keturis mėnesius nuo įstaigos finansinių metų pabaigos.
• Žalos dydis. Bankroto administratorius reikalavo priteisti bendrą nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sumą. Tuo tarpu kasacinis teismas savo nutartyje akcentavo, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju padaryta žala kreditoriams laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įstaiga jos bankroto procese negali sumokėti kreditoriams. Taigi, žala laikytina ne visa patvirtinta kreditorinių įsipareigojimų suma, o tik ta jos dalis, kuri susidarė vadovui / dalininkui laiku nesikreipus dėl nemokumo bylos iškėlimo.
• Atsakomybės solidarumas. Bankroto administratorius reikalavo žalą priteisti solidariai tiek iš VšĮ vadovo, tiek iš dalininko. Pirmosios ir apeliacinės instancijos tokį reikalavimą patenkino. Tuo tarpu kasacinis teismas pažymėjo, kad dėl skirtingų juridinio asmens vadovo ir dalyvio funkcijų jų atsakomybė, kylanti laiku neinicijavus bankroto bylos, paprastai negali būti solidari. Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tik tada, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui. Būtent atsakovai turi pareigą įrodyti, jog žala nėra bendra.

Komentaro autoriai, PRIMUS Ginčų sprendimo praktikos grupė, yra pasiruošę padėti ir suteikti teisinę konsultaciją Jūsų konkrečiu atveju:

• Andrius Lukašonokas, asocijuotas partneris, advokatas, andrius.lukasonokas@primus.legal
• Monika Murauskė, teisininkė, monika.murauske@primus.legal

ENGLISH VERSION

The director / stakeholder of the public institution also has an obligation to initiate the bankruptcy of it on time

In the ruling of the Supreme Court of Lithuania of 20 October 2021, adopted in civil case No. 3K‑3‑232‑381/2021, it was reaffirmed that, despite the simplicity of a public institution (hereinafter – PI) as of one of the forms of a legal entity, PI's directors and stakeholders must assess threats to the solvency of such legal entity, too. Once an insolvency of a PI has been identified, they must immediately apply to the court to initiate the insolvency (bankruptcy) proceedings. Otherwise, for improper assessment of such threats personal liability of the manager / stakeholders may arise. In the above-mentioned case, the claim for damages (the amount of unfulfilled PI creditors' obligations) of the bankruptcy administrator of PI brought against the former director and stakeholder of the PI was examined. In the ruling, the Court of Cassation also made several important conclusions, which may be relevant not only in the context of the above-mentioned case and not only in the context of the PI.

• The moment of the insolvency. In the case mentioned before the courts of the lower instance took the position that the moment of the insolvency of the PI was reached when the writ of execution was issued by court, by which the recovery process from the company’s assets could be initiated. The Supreme Court of Lithuania did not agree with this position, stating that the writ of execution is only the basis for the performance of enforcement actions. Meanwhile, the substantive legal requirement for which an enforceable decision is taken, and an enforceable writ of execution is issued exists even before the moment of applying to court. This means, to determine the moment of insolvency, both the courts and potential managers / stakeholders of the PI must assess the actual moment of insolvency, and not only rely on the formal fact of issuing a court decision and / or writ of execution.
• The moment of liability. As the legal status of the manager and the stakeholder is different, the moment of liability for the delay in applying for insolvency proceedings of the PI is different, too. According to the Supreme Court of Lithuania, director of the PI, being the management body of the PI responsible for daily activities, gets to know about the financial condition of the PI in essentially real time. Meanwhile, the stakeholder of the PI, if he / she does not actively participate in the management of the PI, may learn about the insolvency of it only during the general meeting of stakeholders, where the financial statements are approved. This means that the obligation for stakeholders of a PI to file for bankruptcy arises after a reasonable period of one month from the convening of the ordinary general meeting of stakeholders. It shall also be noted that such meeting must take place within four months of the end of the PI‘s financial year.
• The amount of damages. The bankruptcy administrator demanded the award of the total amount of unsatisfied creditors' claims. Meanwhile, the court of cassation emphasized in its ruling that the damage caused to creditors in the event of liability for late filing for bankruptcy is the total increase in the PI's debts, which the PI cannot pay to creditors in its bankruptcy proceedings. Thus, the damages shall not be considered as the full amount of the approved creditor's claims, but only the part of it that was incurred due to the timely failure of the director / stakeholder to file for insolvency proceedings.
• Solidarity of the liability. The bankruptcy administrator demanded joint remuneration of damages from both the director of the PI and the stakeholder. The first and appellate instance courts awarded such demand. Meanwhile, the court of cassation stated that the liability of the director and the stakeholder arising from the non-timely initiation of bankruptcy proceedings usually cannot be joint due to the different roles. The clause of joint liability in the case of non-contractual liability applies only if there are no reasonable grounds for adjudication of the separate parts from each defendant. It shall be noted that it is for the defendants to bear the burden of proving that the damages are not joint.

Please contact our team at PRIMUS Law Firm for legal advice or solution:

• Andrius Lukašonokas, Associate Partner, Attorney at Law, andrius.lukasonokas@primus.legal
• Monika Murauskė, Associate, monika.murauske@primus.legal