Apie lapkričio 2-7 d. vykusį ,,KEISTI VEIDAI: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventų diplominių spektaklių ciklą’’, kurį galima vadinti netgi savotišku teatriniu ,,mini festivaliu’’, šiandien jau kalbame būtuoju laiku. Nors, rodos, jis ką tik prasidėjo. Kaip greitai bėga laikas, tiesa? Kada spėti pamatyti tiek daug prasmingų, iki soties prisijuokti ar ašarą nubraukti priverčiančių pasirodymų? Šią savaitę visa tai patirti galėjome su jauniausiais Keistuolių teatro šeimos nariais.
Intensyvi savaitė kėlė įvairiausių jausmų ir išgyvenimų virtinę. Jaunoji Keistuolių teatro aktorė Urtė Smulskytė pripažįsta, kad spektaklių ciklas – tai tarsi sugrįžimas į akademijos laikus. Skirtumas tik vienas – čia pažymių niekas neberašys. „Emocijų buvo visokių: baimė, jaudulys, džiaugsmas, nuostaba. Jos nerimastingai keitė viena kitą. Be abejo, džiugu, kad diplominius darbus parodėme platesnei auditorijai, džiugu, kad į spektaklius atvyko palaikyti žiūrovai ir teatro kolegos, o labiausiai džiugu todėl, kad, nors ir sudėtingu laikotarpiu, tačiau KEISTI VEIDAI įvyko’’, – džiaugėsi U. Smulskytė.
Visą savaitę žiūrovui buvo siūlomas visų įmanomų atspalvių palete mirgantis spektaklių spektras. Galėjome išvysti jau puikiai žinomus bei visų mylimus spektaklius, tokius kaip ,,Pagalvinis’’ (rež. Ieva Stundžytė) ar ,,Riešutų duona’’ (rež. Aidas Giniotis). Taip pat dar tik bandančius simpatijas užsitarnauti ir plačiajai auditorijai nerodytus spektaklius, tokius kaip ,,Zoologijos sodo istorija’’ (rež. Matas Pranskevičius) ar ,,Itališki makaronai‘‘ (rež. Aidas Giniotis). Ovacijomis jie tikrai nenusileido ,,įsitvirtinusiems meistrams’’.
Mintimis apie ciklo eigą ir jo pabaigą dalinosi ir Lukas Auksoraitis, suvaidinęs net 10 spektaklių: ,,Mano emocijos ir mintys susideda į du žodžius – ,,ačiū Dievui!’’. Dėl visko: pandemijos, kuri nesutrukdė žiūrovams sklandžiai rinktis salėse; jog visi išlikome sveiki. Iš tiesų – ,,ačiū Dievui’’, kad viskas įvyko. Ciklas baigėsi? ,,Ačiū Dievui’’. Bet tik dėl to, jog sudėjome daug jėgų, energijos, minčių, pasiruošimo ir viskam pasibaigus norisi tiesiog pailsėti. Visa tai buvo taip trapu ir laikina. Lai visa tai nugula mūsų prisiminimuose. Ir kiekvieno, kuris buvo su mumis.’’
Renginių serija pareikalavo daug jėgų, bet kas, jei ne tie, kurie ir užaugino naujuosius profesionalus, pergyvena labiausiai? Režisierius ir vienas iš kurso vadovų Aidas Giniotis pripažįsta, kad emocijų buvo įvairių, tačiau labai didžiuojasi savo jau diplomuotais studentais. ,,Lengvas jaudulys persekioja matant savo studentus. Kažkuriuo metu pradedi juos matyti tarsi savo vaikus, o už vaikus juk pergyveni visada. Visgi pamažu tenka atsisveikinti su jais, kaip su studentais ir pripažinti – jie užauga. Pasikeičia tarpusavio santykis, jie tampa diplomuotais ir savo profesiją išmanančiais aktoriais. Aš visais labai didžiuojuosi. Manau, kad jie tikrai pajėgūs profesionalai. Džiaugiuosi, kad Lietuvos teatro padangę papildė tikrai gražus būrys jaunų aktorių, kūrėjų.’’
Nors renginių serija pasiekė finišo tiesiąją, visi aktoriai tiki, kad tai – svarbi ir jaudinanti pradžia. Jie nekantriai laukia dar ir dar jums vaidinti. Dar. Ir dar. Ir dar. Keistuolių teatras, prisipildęs jaunų ir entuziastingų širdžių plakimų, jums atviras.
Parengė Greta Kurgonaitė