Ukmergėje įvykusioje viešoje diskusijoje „Komplikuotos biografijos tarp istorijos, atminties, politikos ir teisės“ Lietuvos istorijos instituto ir kiti šalies mokslininkai pristatė naujausių tyrimų duomenis, kuriuos teisės, istorinės atminties, Ukmergės žydų bendruomenės, laisvės kovų organizacijų atstovai vertino ir kėlė klausimus, kuriems atsakymus dar reikia surasti.

„Pirmajai diskusijai kėlėme tikslą viešai, be išankstinių nuostatų sėsti prie bendro stalo, surinkti ir išsiaiškinti visus faktus, aplinkybes, jas atsakingai įvertinti. Tai ir įvyko – gausiai gyvai susirinkę ir nuotolines transliacijas internetu stebėję skirtingų visuomenės grupių atstovai galėjo pristatyti savo požiūrį, o svarbiausia – išgirsti ir kitokią argumentuotą nuomonę. Ir nors emocijų netrūko, tačiau bendra atmosfera leidžia tikėtis, kad diskusijų ciklą bus galima pratęsti“, – sakė Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas.

Pagrindinį pranešimą diskusijoje skaitė Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas dr. Mindaugas Pocius. Jis pristatė instituto parengtą pažymą, kurioje apibendrinti naujausių tyrimų duomenys rodo, jog, istoriniu požiūriu, Juozo Krikštaponio biografijos vertinime valstybės institucijos padarė rimtų klaidų, jas būtina taisyti. Tai, beje, gali būti sisteminė valstybės atminties politikos problema, o ne tik atskiro asmens ar jo biografijos klausimas.

Diskusijoje dalyvavęs teisės profesorius Alfonsas Vaišvila pažymėjo, kad nauji duomenys išties atskleidžia naują neigiamą asmenybės pusę, tačiau tuo pat metu akcentavo, kad tai savaime nepaneigia Juozo Krikštaponio nuopelnų, o, teisės požiūriu, būtent už juos ir skirti atminimo ženklai. Profesoriaus vertinimu, sudėtinguose klausimuose būtina tolti nuo bendrybių, o diskusiją kreipti prie konkrečių klausimų – tik taip galima atrasti susikalbėjimo galimybę.

Renginio dalyviai kėlė ir kitus ne mažiau aktualius klausimus – kaip Lietuva turėtų reaguoti į galimai nusikaltusius didvyriais laikomus asmenis, kaip istorinis Holokausto nusikaltimų vertinimas sutampa ar skiriasi su teisiniu vertinimu, ypač baudžiamosios teisės kontekste, kas darytina, kai šie požiūriai išsiskiria, kaip turėtų keistis šalies atminties politika, kuomet klaidos fiksuojamos ir pripažįstamos, kaip šiandienos diskusija atrodo ne tik šalies ar tarptautiniu lygiu, bet, dar svarbiau – mūsų vaikų akyse?

Pasak Ukmergės rajono savivaldybės mero, pirmoji diskusija įvyko ir pavyko. Nors ji ir nepateikė atsakymų, tačiau iškėlė ir nurodė kryptis tolesniam darbui, į kurį ir turės būti sutelktas savivaldybės dėmesys. Kartu su Lietuvos istorijos institutu, Ukmergės žydų bendruomene ir kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis tas ir bus daroma.

Visą diskusijos įrašą, Lietuvos istorijos instituto ekspertų parengtą pažymą ir kitą medžiagą galima rasti bei susipažinti bet kuriuo tinkamu metu Ukmergės rajono savivaldybės interneto svetainės www.ukmerge.lt skiltyje „Viešos diskusijos“.