Pasaulyje bei Europoje kelią skinasi bioekonomika – ekonomikos sektorius, paremtas perėjimu nuo iškastinių prie atsinaujinančių biologinių išteklių naudojimo ir gamybos be atliekų. Šio sektoriaus atsiradimą paskatino klimato kaita, Europos žaliojo kurso tikslai ir sunkiai prognozuojami geopolitiniai pokyčiai, tačiau sėkmingai sektoriaus raidai būtini aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie Europos Sąjungos šalių universitetuose pradėti rengti visiškai neseniai. Lietuva tarp šių šalių yra viena pirmųjų – jau šį rugsėjį pas mus startuos Bioekonomikos verslo vadybos bakalauro studijų programa, kurios iniciatorė – didžiausią mokslinį potencialą šioje tyrimų srityje turinti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) ir jos socialiniai partneriai.
Biologiniai ištekliai įgyja naują vertę
„Bioekonomika – ekonomikos dalis, susijusi su biologinių išteklių gamyba, perdirbimu ir naudojimu aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybai. Biologiniai ištekliai gaminami žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje. Jie perdirbami į maisto produktus maisto ir gėrimų pramonėje, panaudojami baldų, chemijos, popieriaus, automobilių, medicinos, kosmetikos gamybos ir kitose srityse. Iš biologinių išteklių atliekų ir likučių gaminama bioenergija – viena atsinaujinančių energijos rūšių, kurios svarbios visos Europos, taip pat ir Lietuvos, energetiniam saugumui užtikrinti“, – teigia VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros profesorė dr. Vilija Aleknevičienė. Prieš keletą metų Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją su kitais VDU ŽŪA kolegomis rengusi mokslininkė pastebi, kad spartus šio sektoriaus vystymasis turi būti vienas svarbiausių mūsų valstybės strateginių tikslų.
„Bioekonomikos vystymasis pagrįstas tarpsektoriniais ryšiais. Tai reiškia, kad tas pats pagamintas biologinis išteklius gali būti naudojamas įvairiose pramonės šakose: vienose kaip pagrindinė žaliava, kitose – kaip likučiai ir atliekos. Idealiu atveju bioekonomika veikia piramidės principu: pirmiausia biologiniai ištekliai naudojami didžiausios pridėtinės vertės produktų gamybai, ir tik po to – mažesnės. Piramidės principu veikiančioje bioekonomikoje svarbu užtikrinti, kad susidarytų kuo mažiau biologinių išteklių atliekų ir likučių“, – esminius bioekonomikos principus komentuoja V. Aleknevičienė.
Profesorės teigimu, sėkminga bioekonomikos raida neretai reikalauja didelių investicijų. Dėl šios priežasties yra kuriami klasteriai, telkiantys mokslininkus ir verslo organizacijas. Atsižvelgiant į tai, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą reikalauja didelių finansinių išteklių ir yra rizikingos, klasteriai yra pajėgūs mokslinius tyrimus greičiau komercializuoti. Dalį kaštų pasidalijant verslo organizacijoms galima įgyvendinti daugiau ir didesnės apimties investicinių projektų. „Mažos verslo organizacijos gali turėti daug gerų idėjų, bet stokodamos finansinių išteklių negali jų realizuoti. Tik susivienijusios, pasitelkusios mokslininkus ir įdiegusios pažangias technologijas jos gali pasiekti gerų, kartais stulbinamų rezultatų“, – įsitikinusi pašnekovė, atkreipianti dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje jau yra keletas bioekonomikos srityje sėkmingai veikiančių klasterių.
V. Aleknevičienės teigimu, siekiant plėtoti bioekonomiką kaip atskirą ekonomikos sektorių, reikalingi verslo vadybos specialistai, gebantys atlikti vadybos funkcijas, turintys žinių ir gebėjimų, reikalingų valdyti ir vystyti organizacijas, išmanantys vadybos procesus, biologinių išteklių gamybos, perdirbimo ir konversijos technologijas, suprantantys ekonominį, politinį, teisinį ir socialinį kontekstą globalioje visuomenėje, gebantys jį vertinti ir priimti vadybos sprendimus bioekonomikos sektoriuje veikiančiose verslo ir viešosiose organizacijose bei valdžios institucijose. „Studijuojantieji naujoje vadybos krypties programoje įgis ne tik vadybos, bet ir ekonomikos bei technologijų žinių, būtinų ekonomikos transformacijos laikotarpiu“, – teigia V. Aleknevičienė.
Sektoriaus raidos ašis – išmani vadyba
Bioekonomikos sektoriuje vadyba yra ypatinga. Šio sektoriaus vystymasis neįmanomas be radikalių ir žlugdančių inovacijų. Radikalios inovacijos susijusios su kardinaliai naujų technologijų ir vadybos procesų diegimu, jos sukelia daug neapibrėžtumo esamiems verslo modeliams ir įmonėms, sąlygoja poreikį kurti naujus verslo modelius. Žlugdančios inovacijos sunaikina esamą rinką ir sukuria ją naują.
Bioekonomikos sektoriui yra būdingos sisteminės, o ne linijinės inovacijos, būtinos žiediškumui užtikrinti. Taigi inovacijų vadyba tampa vienu kertinių dalykų vystant bioekonomikos sektorių. Be to, bioekonomikos sektoriaus vystymasis pasižymi tarpsektoriniais ryšiais, apima daug įvairių subsektorių. Bioekonomikos sektoriaus vystymosi rezultatas – naujai sukuriami biologiniai produktai ne tik iš pirminių, bet ir iš šalutinių biologinių išteklių bei jų atliekų. Atitinkama vartotojų elgsena ir rinkų paieška naujai sukurtiems biologiniams produktams taip pat yra nemažai iššūkių kelianti veikla vadybos specialistams. Visa tai suponuoja poreikį parengti naujų žinių ir kompetencijų turinčius profesionalus. Ir jų ateityje reikės vis daugiau“, – prognozuoja V. Aleknevičienė. Profesorė neabejoja, kad bioekonomikos verslo vadybą išmanantys specialistai turi puikias karjeros perspektyvas verslo ir konsultavimo įmonėse, mokslo institucijose, įvairiose asociacijose, klasteriuose, ministerijose, Europos lygmeniu kuriamose organizacijose, susijusiose su bioekonomikos vystymu.
Baigę studijų programą absolventai gali dirbti projektų vadybininkais ir administratoriais, pardavimo, rinkodaros ir plėtros vadybininkais, verslo ir rinkos tyrimo analitikais, vadybos konsultantais, viešųjų ryšių specialistais bioekonomikos sektoriuje veikiančiose verslo ir viešosiose organizacijose. Jie taip pat gali įsidarbinti skyrių ir grupių vadovais, administratoriais, programų koordinatoriais, patarėjais, konsultantais, vertintojais, ekspertais, viešųjų ryšių specialistais valdžios institucijose. Didžiausias tokių specialistų poreikis tikėtinas Aplinkos, Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų ministerijose. Studijų programos absolventai taip pat gali kurti ir vystyti savo verslą bioekonomikos sektoriuje, tęsti studijas magistrantūroje, įgydami verslo vadybos ar socialinių mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį.
Sėkmės pavyzdys - inovatyvūs lietuviški pieno produktai pripažinimą pelno 49 eksporto rinkose
Lietuvoje ekspertai kaip vieną bioekonomikos sektoriaus vystymosi sėkmės pavyzdžių įvardija VDU ŽŪA verslo partnerį – Žemės ūkio kooperatyvą „Pienas LT“.
Darbo grupėje, VDU ŽŪA kūrusioje naująją bioekonomikos vadybos programą, dalyvavęs šio kooperatyvo generalinis direktorius Mantas Rudaitis pasakoja, kad būrys ūkininkų pieno gamintojų daugiau nei prieš dešimtmetį susibūrė į kooperatyvą siekdami ekonominių interesų. Šiuo metu tai yra didžiausia Baltijos šalyse pieno gamintojų bendruomenė, turinti savo pieno perdirbimo įmonę ir nuosekliai įgyvendinanti vertikalios integracijos kooperacijos idėją. „Pienas LT“ gamykloje nuo 2017 m. pagal pažangiausias technologijas gaminami sausi aukštos pridėtinės vertės pieno baltymų produktai – micelinio kazeino, pieno baltymų, pieno filtrato ir pieno išrūgų baltymų milteliai. Šie produktai eksportuojami į 49 pasaulio šalis. Jie kaip ingredientai naudojami ir įprastinio maisto pramonės įmonėse, ir unikalių maisto papildų bei funkcinio maisto gamyboje.
„Pasauliniame maisto produktų ingredientų gamybos versle naujas rinkos žaidėjas gali įsitvirtinti tik su aukštos kokybės produktu iš itin aukštos kokybės žaliavinio pieno. Todėl nuolat vyksta bendradarbiavimas su šalies mokslininkais, toliau diegiamos inovacijos ne tik perdirbimo grandyje, bet ir ūkininkų ūkiuose“, – inovacijų vadybos svarbą pabrėžia „Pienas LT“ generalinis direktorius.
Pasirinkimas gyventi santarvėje su gamta gali kurti labai aukštą pridėtinę vertę
VDU ŽŪA socialinis partneris, kartu rengęs bioekonomikos verslo vadybos studijų programą, VšĮ Baltijos darnios bioekonomikos plėtros agentūros vadovas Mindaugas Maciulevičius pastebi, kad bioekonomika prasideda nuo žmogaus pasirinkimo gyventi santarvėje su gamta, o civilizuotame pasaulyje tokių žmonių atsiranda vis daugiau. Pašnekovas daugiau nei dešimtmetį yra atstovavęs Lietuvai Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, kurio darbotvarkėje buvo sprendžiami Europos žaliojo kurso ir bioekonomikos vystymosi klausimai.
„Komitetas, pasitelkęs geriausius Europos Sąjungos šalių mokslininkus, teikė siūlymus Europos Komisijai. Grįžęs į Lietuvą bandydavau skleisti žinią, kad visi turime jausti atsakomybę už planetos ateitį, tačiau sulaukdavau kojų trepsėjimo ir argumentų, kad besikeičiantis klimatas Lietuvoje tik didina žemės ūkio kultūrų derlius. Šiuo metu situacija visiškai pasikeitusi ir nerasi ūkininko, kuris neigtų klimato kaitą ir jos neigiamus padarinius“, – teigia M. Maciulevičius. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad sukurta ir kuriama daug ekonomiškai efektyvių žaliųjų technologijų, kuriančių didelę pridėtinę vertę, tačiau reikia profesionalų, kurie šias technologijas įdiegtų.
Dažniausiai laimi naujoje srityje pradėję veikti anksčiausiai
„Bioekonomikoje atliekų nėra. Jos gali būti konvertuojamos į pašarus, biodujas, natūralias trąšas ir daugybę kitų naudingų produktų. Mano kartos žmonėms progresyvūs dėstytojai aiškino, kad ateitis yra informacinės technologijos, bet mums buvo sunku tuo patikėti. Šiandien studentams turime sakyti, kad ateitis yra ne tik IT, bet ir bioekonomika. Galbūt dabar ir tuo sunku patikėti, kaip buvo sunku patikėti informacinių technologijų svarba. Bioekonomika suteikia naują galimybę kurti iki šiol nesamus produktus. Ji grindžiama inovacijomis ir moderniausiomis technologijomis, kurios peržengia buvusias mokslo ribas ir laužo stereotipus. Dėl šios priežasties naujos kartos vadybininkai turi ateiti degančiomis akimis, gilintis į technologijas, kurias yra sukūręs pasaulis, ir patys tapti novatoriais, nes Lietuvoje tam turime didžiulį potencialą. Dažniausiai laimi tie, kurie į naują sritį „įšoka“ pirmieji. Bioekonomika atveria nerealias galimybes augti kartu, pasiekti karjeros aukštumų ne tik Lietuvoje, bet ir visos Europos lygmeniu“, – ateities ekonomikos galimybėmis įsitikinęs Baltijos darnios bioekonomikos plėtros agentūros vadovas.