Kol Lietuvoje vis dar kalbame apie įmonės lygmens emisijas, pasaulis juda link pilnos vertės grandinės dekarbonizacijos. Apie tai aplinkos ministras Simonas Gentvilas diskutavo Londone, Jungtinės Karalystės verslo, finansų, ekonomikos ir politikos savaitraščio „The Economist“ tvarumo savaitės forume Londone.
Savo veikloje įmonės paprastai sukuria 30 proc. šiltnamio efekto sukeliančių dujų emisijų. Tuo tarpu likusi esminė emisijų dalis sukuriama produktuose ir prekėse, kurias įmonės perka iš tiekėjų tolimesnėse vertės grandinėse. Todėl siekiant mažinti išmetimų skaičių, neperkeliant jų į besivystančias šalis, įmonės turi atsakingai vertinti savo emisijų valdymą vertės grandinėse. Vienas iš būdų skatinti kokybišką dekarbonizaciją – žiedinės ekonomikos intensyvinimas.
„Kapitalo rinkose, akcijų biržose ESG atskaitomybė tapo prievole. Įmonės privalo įvertinti ne tik savo, bet ir tiekėjų emisijas, antrinių žaliavų panaudojimą bei socialinę atsakomybę. Londonas, daugelio pasaulio įmonių būstinių vieta, diktuoja tvarumo reikalavimus ir pasaulio logistikai, tiekėjams. Nemaža dalis Lietuvos verslų yra tvarumo standartų pavyzdžiai. Siunčiu jiems aiškią žinutę – pasaulio korporacijos jau šiemet dėl akcininkų spaudimo, ES taksonomijos reglamentų jūsų prašys dar intensyviau dekarbonizuoti savo paslaugas ir didinti produktų žiediškumą naudojant daugiau antrinių žaliavų“ – diskusijos akcentus pabrėžė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Aplinkos ministras pažymėjo, kad Lietuvoje jau turime įmonių, kurios savo gėrimus pakuoja į 100 proc. perdirbto plastiko (PET) buteliukus arba gamina PET granules su 25 proc. perdirbtos žaliavos ir taip tris kartus sumažina emisijas visame gamybos procese. Lietuva užsibrėžusi iki 2024 m. pasiekti ES žiediškumo indekso vidurkį ir nuo šiandien perdirbamų 4 proc. žaliavų pakilti iki 12 proc.
Kalbėta ir apie žaliųjų pirkimų svarbą. „Žalieji pirkimai gali būti vienas iš įrankių, padedančių užtikrinti, kad visoje vertės grandinėje maksimaliai sumažėtų emisijų skaičius. Valstybė, būdama vienu pagrindinių užsakovų tam tikruose sektoriuose, tokiuose kaip statyba ar transportas, nustato aiškias taisykles pirkimui, siunčia žinutę tiek rinkai, tiek gyventojams, kas yra aplinkai draugiška prekė. Tai padeda generuoti inovacijas“, – komentavo Simonas Gentvilas.
Žaliųjų viešųjų pirkimų apimtys per 2021 m. antrąjį pusmetį Lietuvoje pasiekė 24,9 proc. ir daugiau nei dvigubai viršijo Vyriausybės nustatytą 10 proc. tikslą. Šių metų ambicijos dar didesnės – ne mažiau kaip 50 proc. viešųjų pirkimų, skaičiuojant pagal vertę, turi tapti žaliaisiais, o nuo 2023 m. žalias turės būti kiekvienas viešasis pirkimas.
Primename, kad Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatyta iki 2040 m. emisijas Lietuvoje sumažinti 85 proc., o 2050 m. pasiekti šalies neutralumą klimatui.
Diskusijoje dalyvavo ir IBM tvarių paslaugų vadovė Sheri R. Hinish, „Carbon Trust“ fondo vykdomasis direktorius Hugh Jones, didžiausio Jungtinės Karalystės viešbučių tinklo „Whitbread“ tvarumo vadovė Rosana Elias.