Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė tarptautinės atsakomybės, vykstant karui Ukrainoje, klausimus  

2022 m. balandžio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

 

Balandžio 13 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) uždarame posėdyje svarstė tarptautinės atsakomybės, vykstant karui Ukrainoje, klausimus.

Rusijai vykdant agresiją prieš Ukrainą, naudojant karinę jėgą prieš suverenią Ukrainos valstybę, jos teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę, brutaliai žudant civilius gyventojus ir naikinant civilinę infrastruktūrą, yra šiurkščiai pažeidžiami pamatiniai tarptautinės teisės ginkluotos jėgos nenaudojimo ir taikaus ginčų sprendimo principai. Baltarusija , suteikdama savo teritoriją karinėms atakoms planuoti ir jas vykdyti, taip pat vykdo tarptautinės teisės apibrėžiamą agresijos aktą. Pažymėtina, kad tokie šiurkštūs tarptautinės teisės normų pažeidimai užtraukia tiek valstybių tarptautinę atsakomybę, tiek fizinių asmenų baudžiamąją atsakomybę.

Atsižvelgiant į visa tai, posėdyje buvo aptariami Lietuvos veiksmai, kuriais siekiama Rusijos valstybės atsakomybės ir asmenų, atsakingų už Rusijos ir Baltarusijos vykdomus tarptautinius nusikaltimus Ukrainoje, atsakomybės.

Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas pristatė visus formatus, kuriuose jau vyksta ar vyks procesai siekiant kelti tarptautinės atsakomybės klausimą. Šiame kontekste buvo aptariami tiek procesai tarptautiniuose teismuose, t. y. Tarptautiniame Teisingumo Teisme, Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme, Europos Žmogaus Teisių Teisme, tiek tarptautinėse organizacijose, t. y. Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryboje, Europos Taryboje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), inicijuojant vieną iš ESBO žmogiškosios dimensijos instrumentų – Maskvos mechanizmą, taip pat aptartos įvairios neformalios valstybių iniciatyvos, nacionaliniai baudžiamieji tyrimai, EUROJUST veikla,  iniciatyva dėl specialaus tribunolo įsteigimo.

Teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė pažymėjo, kad Lietuva tapo pirmąja valstybe, inicijavusia „Hagos procesą“ pagal Romos statutą, prie šios iniciatyvos šiuo metu jau prisijungė dar 42 Europos ir pasaulio valstybės[1]. Be to, balandžio pradžioje priimta vieninga trijų Baltijos valstybių teisingumo ministrų pozicija koordinuotai siekti Rusijos atsakomybės ir įstoti į Tarptautiniame Teisingumo Teisme pradėtą bylą (Ukraina prieš Rusijos Federaciją) dėl įtarimų genocidu pagal JT Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pristatė karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimą Lietuvoje. Šių metų kovo pradžioje Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal  Baudžiamojo kodekso 100 straipsnį dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, 110 straipsnį dėl agresijos ir 111 straipsnį dėl draudžiamų karo atakų. 

TTK pirmininkas Stasys Šedbaras, pabrėždamas įrodymų rinkimo, kurį atlieka prokuratūra, svarbą, pažymėjo, kad: „agresijos atvejis yra išskirtinis, pažeidžiantis fundamentalias tarptautinės teisės taisykles, todėl yra labai svarbu remti visų formatų, kuriais keliamas tarptautinės atsakomybės klausimas, kryptis“. Posėdyje taip pat buvo diskutuojama dėl veiksmingiausių mechanizmų šioje srityje.

Posėdžio metu taip pat  buvo aptartas specialaus tribunolo už agresijos nusikaltimą, kuris papildytų šiuo metu Tarptautinio Teisingumo Teismo, Tarptautinio Baudžiamojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo vykdomus procesus, steigimo klausimas ir vykdomi veiksmai šiai iniciatyvai įgyvendinti.

TTK nusprendė grįžti prie tarptautinės atsakomybės klausimo svarstymo po gegužės 6 d.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja

Rita Varanauskienė, tel. (8 5) 239 6748

 

[1] Albanijos Respublika, Australijos Sandrauga, Austrijos Respublika, Belgijos Karalystė, Bulgarijos Respublika, Kanada, Kolumbijos Respublika, Kosta Rikos Respublika, Kroatijos Respublika, Kipro Respublika, Čekija, Danijos Karalystė, Estijos Respublika, Suomijos Respublika, Prancūzijos Respublika, Sakartvelas, Vokietijos Federacinė Respublika, Graikijos Respublika, Vengrija, Islandijos Respublika, Airija, Italijos Respublika, Latvijos Respublika, Lichtenšteino Kunigaikštystė, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Maltos Respublika, Naujoji Zelandija, Norvegijos Karalystė, Nyderlandų Karalystė, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Rumunija, Slovakijos Respublika, Slovėnijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Švedijos Karalystė, Šveicarijos Konfederacija, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Šiaurės Makedonijos Respublika, Japonija, Čilė.

Pranešimą paskelbė: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2022-04-13 16:41
Teisėsauga, teisėtvarka, Politika
pasidalinti
atgal