Spaudos centras
Spaudos centras
Daugiau kaip 2000 verslų vienijanti Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA) valstybei siūlo numatyti galimybę koreguoti jau pasirašytas viešųjų pirkimų sutartis, o į naujas įtraukti ateities kainų pokyčių prognozes, didesnius delspinigius ir perkančiųjų organizacijų garantijas. Šiuos siūlymus nulėmė įtempta padėtis viešųjų pirkimų srityje, kurią iššaukė rekordinis žaliavų brangimas ir jų trūkumas.
Vien Statistikos departamento vasario mėnesio duomenimis, metinis statybų sąnaudų brangimas siekė 15,5%, kai prieš metus – vos 0,7%. O faktiškai, sustabdžius žaliavų tiekimą iš Rusijos ir Baltarusijos bei nutrūkus tiekimui iš Ukrainos, tam tikros medžiagos yra pabrangusiosios dešimtimis procentų ar net kartais, arba jų tiesiog nėra. Šiose aplinkybėse verslas dažnai nebegali vykdyti anksčiau pasirašytų viešųjų pirkimų sutarčių – jų keitimas kol kas priklauso tik nuo užsakovų geranoriškumo. Todėl LPPARA tikisi vienodos pozicijos ir lankstesnio požiūrio iš valstybės institucijų.
„Konkretus pavyzdys: 2021 m. liepą įmonė laimėjo viešąjį konkursą dėl kareivinių remonto, rangos sutartis pasirašyta 2021 m. rugsėjį, tačiau darbai iki šiol nepradėti, nes užsakovas neperdavė statybvietės, nepateikė darbo projekto, pagal kurį darbai turėtų būti vykdomi. Todėl dabar įmonės susiduria su situacija, kad per laikotarpį nuo sutarties pasirašymo iki darbų pradžios smarkiai išaugo medžiagų kainos, kai kurių medžiagų praktiškai išvis neįmanoma gauti, o užsakovas nėra linkęs šio fakto pripažinti arba visą sutarties vykdymo riziką palieka tik rangovui“, – rašoma kreipimesi, kurį LPPARA išsiuntė Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei, Ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui Dariui Vedrickui.
Rūmų teigimu, prognozuojama tolesnė aukšta infliacija ir ilgai ne dėl rangovo kaltės trunkančios procedūros sukuria poreikį įstatymiškai nustatyti galimybę indeksuoti rangos darbų kainą. Kol kas verslas dėl viešųjų sutarčių keitimo bando tartis pavieniui, tačiau šie susitarimai ne visada sėkmingi ir priklauso nuo užsakovų valios. Dėl šių priežasčių LPPARA prašo suformuoti aiškią valstybės viešųjų pirkimų politiką ir poziciją šiandienos situacijoje.
Ją formuojant, LPPARA valstybei siūlo suteikti galimybę rangovinėms organizacijoms didinti darbų kainą rinkoje reikšmingai pakitus žaliavų, įrenginių bei paslaugų kainoms – tai leistų rangovams užsitikrinti galimybę keistis sutartis. Taip pat, akivaizdu, kad viešųjų pirkimų bei statybos procesai vyksta kelerius metus nuo skaičiuojamosios kainos sudarymo momento, todėl tokią sąmatų sudarymo metodiką siūloma keisti vertinant ir numatant įkainius vadovaujantis ne konkrečiu momentu, o įvertinant prognozuojamą infliaciją, darbo užmokesčio pokytį, žaliavų, įrenginių kainų pokyčius. Tai leistų numatyti kuo tikslesnes kainas, sumažinti rizikas, išvengti pokyčių dėl kainų ateityje, sutarčių sąmatų tikslinimo.
LPPARA valstybei siūlo ir skatinti savalaikį atsiskaitymą tarp rinkos dalyvių leidžiant taikyti didesnius delspinigius ar juos diferencijuojant (pvz., vėluojant 10 dienų taikyti 0,02%, vėluojant daugiau nei 10 dienų – 0,2%). Šiuo metu numatyti delspinigiai nepadengia dėl infliacijos patiriamų nuostolių, o faktinių nuostolių įrodinėjimas yra ilgas ir resursų reikalaujantis procesas.
Galiausiai, Rūmai siūlo įpareigoti perkančiąsias organizacijas ir privataus sektoriaus užsakovus privalomai pateikti rangovui draudimo laidavimo raštą ar banko garantiją dėl savalaikio atsiskaitymo su rangovu. Kitaip nei rangovams, užsakovams šiuo metu nereikalingos garantijos, todėl rangovai lieka neapsaugoti dėl galimo neatsiskaitymo ar nesavalaikio atsiskaitymo už atliktus darbus net ir tinkamai vykdydami įsipareigojimus. Dalį šios problemos lemia ir projektų lėšas administruojančių agentūrų politika, kai dėl įvairių priežasčių dokumentai ir pirkimo procedūros yra tikrinami ilgiau nei pusmetį, o šiuo laikotarpiu sulaikomos lėšos perkančiajai organizacijai.
