Klimatas kaita įgauna grėsminga pagreitį. Statybos sektorius nemenkai prisideda prie sąlygų prastėjimo. O ar gali architektūra padėti tausoti aplinką, ją gerinti?
Šį klausimą sau prieš gerą dešimtmetį uždavė dėl klimato kaita susirūpinę Londone reziduojantys architektai Claudia Pasquero ir Marco Poletto, nusprendę ieškoti būdų kaip integruoti biologiją į statinius. Susitikę profesiniame lauke, jie 2005 metais įkūrė biurą ecoLogicStudio, kurio pagrindinė kūrybinė kryptis ir yra sujungti architektūrą su biotechnologijomis: jie ieško naujų kelių, kaip sukurti prieglobstį žmonėms, bet sykiu apsaugoti gamtą nuo naikinančio žmonių veiklos poveikio.
Veržlūs inovatoriai
Nepaprastai sudėtinga glaustai pristatyti tokius veiklius ir išradingus žmones kaip šis duetas.
„Miesto mikrobiologija – raktas kuriant mūsų miestų ateitį“, – sako M. Poletto, apsigynęs dr. vardą Karališkajame Melburno technologijos institute (RMIT, Australija). Disertacijoje Urbansphere („Miestosfera“) jis teigia, kad miestai išgyventi gali tik išvystę savo miesto ekologinį intelektą, ką padaryti pavyktų integruojant architektūrą ir ne-žmogiškos prigimties sistemas. Architektas, edukatorius ir išradėjas, Marco Poletto ne tik dėsto įvairiose architektūros mokyklose – jo kūrinius galima išvysti pasaulinio masto galerijose: pradedant Meno ir medijų centru Karlsrūjė (Vokietija), baigiant Pompidou centru Paryžiuje ar Mori galerija Tokijuje. 2012 metais jis kartu su C. Pasquero išleido knygą Systemic Architecture. Operating Manual for the self-organizing city („Sisteminė architektūra. Savi-organizuojančio miesto naudojimo vadovas“), kurioje, remdamiesi savo darbais, architektai bando nubrėžti ateities architekto kūrybinės veiklos gaires, galinčias vienyti dorojimąsi su klimato kaitos iššūkiais, skatinti miesto bendruomenių aktyvumą bei užčiuopti ir apibrėžti dirbtinio ir realaus pasaulio sąlyčio ribas.
Claudia Pasquero yra architektė, kraštovaizdžio architektė ir ekologė. Ji – Turino politechnikos univerrsteto (Italija) ir Londono architektų asociacijos mokyklos (Jungtinė Karalystė) absolventė. Claudia daktaro vardą apsigynė RMIT filiale Europoje – Estijos dailės akademijoje, parengusi darbą „Polycephalum: estetika kaip ekologinio intelekto matas architektūroje ir miesto dizaine“.
Kaip ir M. Poletto, C. Pasquero dėsto Londono universteto koledžo Bartlett fakultete bei vadovauja čia veikiančiai Urbanistinės morfogenezės laboratorijai (Urban Morphogenesis Lab), o taip pat – Insbruko universiteto Miesto dizaino institutui (IOUD) bei Insbruko universiteto Sintetinio kraštovaizdžio laboratorijai (Synthetic Landscape Lab). Kartu su šių laboratorijų pagalba ecoLogicStudio sukūrė novatorišką architektūrinį produktą – PhotoSynthetica™, kuriam plėtoti 2018 metais įsteigė atskirą įmonę (ir kuriai pati vadovauja).
Klausytojų laukia paskaita Photosynthetica for the Future
Architektūros kokybės vystymo asociacijos kvietimu, 2022 m. gegužės 19 d. architektai Claudia Pasquero ir Marco Poletto skaitys paskaitą Photosynthetica for the Future („Fotosintetika ateičiai“). Kaip galima nuspėti iš pavadinimo, jie supažindins klausytojus su šia sistema, kuri anaiptol nėra „popieriuje“ išguldyta idėja. Kas tai – PhotoSynthetica™? PhotoSynthetica™ yra fotosintetinė pastatų fasadinė sistema, kuri naudoja saulės energiją, kad pašalintų iš atmosferos anglies dioksidą ir teršalus bei pagamintų energijos ir vertingą maisto išteklių – dumblius.Ši technologija jau sėkmingai pritaikyta 2018 metais statant pastatus Dubline ir Helsinkyje.
Maža to, jos pagrindu gimė du novatoriški projektai, susiję su oro tarša ir anglies neutralumu: Air Bubble oro valymo ekologinė mašina ir BioFactory sistema. Claudia ir Marco šiuos darbus pristatė gruodį vykusioje JT organizuotoje klimato kaitos konferencijoje (COP26).
Jie abu yra toliau vystomi mokslinių tyrimų projektai, kuriuose integruota PhotoSynthetica™ technologija. Biuro ecoLogicStudio kolektyvas, kurdami šiuos projektus, atsižvelgė į kovos su klimato kaita iškeltus tikslus, pavyzdžiui, iki amžiaus vidurio pasiekti nulinę emisiją, apsaugoti ir atkurti ekosistemas bei sukurti staigiems ir ženkliems pokyčiams atsparias infrastruktūras.
Kaip jiems sekasi plėtoti šiuos ir kitus sumanymus, kokie dumblių naudojimo architektūros lauke pranašumai ir pritaikymo galimybės, kviečiame įsitikinti jus pačius ketvirtoje iš šešių ciklo „Ateities architektūros kontekstai“ paskaitų. Ciklą Architektūros kokybės vystymo asociacija organizuoja kartu su partneriu „Statyba ir architektūra“/ sa.lt, jį finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Paskaita vyks 2022 m. gegužės 19 d., ketvirtadienį, 11.00 val.
Programa:
10.30-11.00 Registracija ZOOM platformoje;
11.00-12.30 Photosynthetica for the Future („Fotosintetika ateičiai“) (lekt. architektai Claudia Pasquero ir Marco Poletto);
12.30-12.45 klausimai/ atsakymai.
Paskaita vyks nuotoliniu būdu ZOOM konferencinėje platformoje (užsiregistravusieji pakvietimą gaus el. paštu). Registruotis BŪTINA: http://arch-akva.lt/straipsniai/paskaitu-ciklo-ateities-architekturos-kontekstai-4-dalis/
Organizatorius: Architektūros kokybės vystymo asociacija.
Partneris: žurnalas „Statyba ir architektūra“/ sa.lt.
Ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
AKVA infor.
Iliustracijos: