Kai byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas neįtraukus suinteresuoto asmens: kaip elgtis?

Vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų yra teisės būti išklausytam asmeniui užtikrinimas. Ši teisė garantuojama kiekvienam civilinio proceso dalyviui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 str. 2 dalies 2 punkte netgi įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, jeigu pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Visgi, nepaisant milžiniškos šio principo svarbos ir tuo pačiu jam suteikiamos apsaugos pasitaiko atvejų, kuomet šis principas būna pažeidžiamas, t.y. teismai priima sprendimus, kurie įtakoja byloje nedalyvavusių asmenų teises ir pareigas. Vienas toks atvejis kaip tik buvo išnagrinėtas 2022-04-28 priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje[1] (toliau – Nutartis). Byloje I instancijos teismas bešeimininkiu pripažino juridinio asmens turtą, nors pats juridinis asmuo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip ir pridera kasacinės instancijos teismui, minėtoje Nutartyje pateikė keletą aktualių išaiškinimų, kurie yra neabejotinai svarbūs tiek analogiškas bylas nagrinėjantiems žemesnės instancijos teismams, tiek proceso dalyviams, kurie potencialiai gali atsidurti tokiose situacijose.

Prieš pereinant prie konkrečių kasacinio teismo pateiktų išaiškinimu svarbu pažymėti, kad prieš tai aptarta padėtis, kuomet išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą teismas nusprendžia dėl byloje nedalyvavusių asmenų teisių ir pareigų, jokiu būdu nėra be išeities. Siekiant ištaisyti tokią situaciją CPK yra įtvirtinta suinteresuoto asmens teisė reikalauti atnaujinti procesą tokioje byloje. CPK 366 str. 1 d. 7 p. nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinimas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Žodelis „gali“ iš karto sufleruoja, kad net tuo atveju, jeigu tokia situacija ir susidarytų, joks teismas savo iniciatyva bylos neatnaujintų ir reikėtų nueiti gana ilgą kelią iki tol, kol būtų pasiektas rezultatas – atnaujintas procesas byloje, kurioje jau įsiteisėjo priimtas sprendimas.

Taigi, kaip elgtis atsidūrus tokioje situacijoje ir į kokius dalykus būtina atkreipti dėmesį? Jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nutartyje pateikti išaiškinimai kaip tik padeda nepadaryti klaidų, dėl kurių net ir esant palankioms aplinkybėms teisė atnaujinti procesą byloje nesimaterializuoja.

Kasacinis teismas Nutartyje apibrėžė tris esminius prašymo atnaujinti procesą byloje nagrinėjimo etapus: a) pareiškimo vertinimas formaliųjų kriterijų aspektu; b) pagrindų atnaujinti procesą byloje vertinimas; c) bylos nagrinėjimas atnaujinimus procesą. Tuo pačiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apibūdino esmines šių etapų ypatybes ir apibrėžė jų skirtumus.

Pirmojo etapo metu vertindamas prašymą teismas privalo patikrinti, ar jis atitinka visus formaliuosius tokiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Konkrečiai Teismas turi įvertinti, ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. Įvertinus tai, kad prašymui dėl proceso atnaujinimo nėra keliami jokie specifiniai formalieji reikalavimai, kurie nebūtų taikomi ir kitiems procesiniams dokumentams, nekyla didelių sunkumų sėkmingai įgyvendinti visų keliamų reikalavimų. Praėjus formalųjį filtrą teismas prašymą priima, o prašymo nagrinėjimas persikelia į antrąjį etapą.

Remiantis kasacinio teismo Nutartyje pateiktais išaiškinimais, antrajame etape teismas skiria teismo posėdį, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame jau sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Kaip nurodyta Nutartyje, antrajame etape teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai. Labai svarbus kasacinio teismo Nutartyje pateiktas išaiškinimas, jog prieš tai aptarimas atnaujinimo pagrindų vertinimas turi griežtai apsiriboti atsakymu į klausimą, ar procesas gali būti atnaujinimas, ar ne. Kitaip tariant teismui antrajame etape draudžiama jau antrajame vertinimo etape spręsti dėl to, ar atnaujinus bylos sprendimą galėtų būti pakeistas jau įsiteisėjęs sprendimas. Konkrečiu Nutartyje aptartu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai privalėjo įvertinti, ar pareiškėjas pagal jo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes laikytinas suinteresuotu asmeniu, kuris turėjo būti teismo įtrauktas į prašomą atnaujinti bylą, t. y. ar yra pagrįstas pagrindas teigti, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nuspręsta dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, nesudarant pareiškėjui galimybės dėl to pasisakyti teismo procese. Dėl šių priežasčių teismas jokiu būdu negali reikalauti, kad pareiškėjas jau antrajame etape dėl proceso atnaujinimo neginčytinai įrodytų, kad byloje, kurią prašomą atnaujinti, teismų priimti procesiniai sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pastarąsias aplinkybes pareiškėjas privalo įrodyti trečiajame prašymo dėl proceso atnaujinimo vertinimo etape, kuomet atnaujinęs procesą teismas tuo pačiu atnaujina bylos nagrinėjimą. Atitinkamai, siekiant tinkamai pasiruošti trečiajam etapui teismas privalo skirti kitą posėdį ir tokiu būdu suteikti šalims papildomo laiko pasirengti atnaujintam bylos nagrinėjimui. Apskritai, atnaujinus bylą tuo pagrindu, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, turi būti pakartotas visas teismo procesas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Būtent pakartojant visą procesą ir yra užtikrinama asmens teisė būti išklausytam.

Analizuodamas Nutartyje išdėstytas faktines aplinkybes ir vertindamas žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kaip tik išryškino problemą, kuomet prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs žemesnės instancijos teismas nesilaikė prieš tai aptartų prašymo dėl proceso atnaujinimo vertinimo stadijų. Konkrečiai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas jau antrojoje tokio prašymo nagrinėjimo stadijoje, kuomet privalėjo nagrinėti tik bylos atnaujinimo pagrindų egzistavimą, pasisakė dėl bylos esmės. Dėl tokių aplinkybių priežastimi atmesti pareiškėjo prašymą tapo ne tai, kad pareiškėjas tinkamai nepagrindė pagrindų proceso atnaujinimui egzistavimo, o tai kad pareiškėjo nurodomi argumentai neturės esminės reikšmės vertinant priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tokia žemesnės instancijos teismų praktika yra iš esmės ydinga, kadangi vietoje to, kad skirtų dėmesį detaliai pagrindų atnaujinti procesą byloje analizei, teismas iš karto vertino tokio įtraukimo pasekmes priimto sprendimo pagrįstumui. Tokiu būdu ne tik buvo neteisingai išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo, bet ir iš esmės apribotos pareiškėjo procesinės teisės, pažeista jos teisė į teisminę gynybą ir tinkamą teismo procesą. Esant tokioms aplinkybėms Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžino bylą nagrinėti tam pačiam apeliacinės instancijos teismui.

Siekiant išvengti Nutartyje aptartos situacijos pareiškėjas privalėjo savo prašyme dėl proceso atnaujinimo esminį dėmesį skirti būtent atnaujinimo pagrindams įrodyti. Priešingu atveju, nepakankamas koncentravimasis į minėtus pagrindus, o bandymas iš karto kritikuoti priimtą sprendimą kaip tik ir lėmė tai, kad pareiškėjas ne tik nepasiekė tikslo panaikinti nepagrįstą sprendimą, tačiau netgi pats procesas byloje nebuvo atnaujintas.

Apibendrinus nurodytas aplinkybes, teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje priimtu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, visų pirma būtina įrodyti faktą, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl į bylą neįtraukto pareiškėjo teisių ir pareigų. Argumentai dėl to, kad neįtraukus pareiškėjo teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, turi detaliai išdėstomi trečiajame prašymo dėl proceso atnaujinimo etape, kuomet atnaujinęs bylos nagrinėjimą teismas iš naujo išnagrinėja byla. Tuo atveju, jeigu nagrinėdamas aptariamą prašymą teismas praleidžia bent vieną iš aukščiau aptartų etapų ir jau antrajame etape sprendžia dėl pareiškėjo nurodytų argumentų įtakos priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumui, verta rimtai pagalvoti apie tokios nutarties apskundimą aukštesnės instancijos teismui. Juolab, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Nutartyje pateiktais išaiškinimais, kaip tik ir panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl to, kad žemesnės instancijos teismas nesilaikė minėtų etapų ir tokiu būdu neteisingai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą.

[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022.

Komentarą parengė

Andrius Lukašonokas, asocijuotas partneris, advokatas, andrius.lukasonokas@primus.legal

advokatų kontora PRIMUS, Ginčų sprendimo praktikos grupė

Pranešimą paskelbė: PRIMUS advokatų kontora
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2022-05-09 14:11
Teisėsauga, teisėtvarka, Kiti pranešimai
Kontaktinis asmuo
Andrius Lukašonokas
PRIMUS advokatų kontoros asocijuotas partneris, advokatas
andrius.lukasonokas@primus.legal
pasidalinti
atgal