Simboliška, kad po gegužės 9-osios, kai vis dar kai kur buvo galima išgirsti sovietinį „s dniom pabedy“ ir išvysti sovietinę simboliką, jau kitą rytą Lietuvos akademinę bendruomenę pasiekė ir nematerialus sovietinis paveldas – raginimas viešai išsakyti lojalumą tam tikrai ideologinei dogmai.
LR Seimo nario, žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus balandžio 25 dienos prašymas „dėl palaikymo partnerystės įstatymui“ buvo išgirstas. Trys dėstytojos dr. Milda Ališauskienė, dr. Dovilė Jakniūnaitė ir dr. Rūta Žiliukaitė išsiuntinėjo kolegoms Seimo nariams adresuotą raštą, kuriuo būtų palaikomas Partnerystės įstatymas.
Kuo šis raštas skiriasi nuo bet kokios demokratinei santvarkai įprastos peticijos ar kreipimosi?
Žinoma, LGBT aktyvistai laisvi rinktis politinio veikimo būdus, ne visiems jie privalo patikti. Šiuo atveju daug svarbiau, kad Lietuvos visuomenėje esančios problemos nebūtų sprendžiamos manipuliacijomis ir klaidinimu. Ar aklai pritardami nežinomam įstatymo projektui mokslininkai taip pat palaiko ir galimai iš jo plaukiančią surogatinę motinystę ir pritaria, kad homoseksualios poros įsivaikintų vaikus? Ar jie pritaria ir LGBT lytinio švietimo įteisinimui mokyklų programose? Juk nežinia, kas numatyta slepiamame įstatymo projekte.
O gal, kaip ir dauguma Lietuvos piliečių, jie pritartų inciatyvai sureguliuoti įvairius praktinius homoseksualių žmonių gyvenimo klausimus ir sveikintų tam skirtas įstatymų iniciatyvas, pavyzdžiui, Bendro gyvenimo susitarimą?
Laisvosios visuomenės institutas kviečia Partnerystės įstatymo projekto autorius garbingai atskleisti jo turinį ir siūlant spręsti vienos ar kitos visuomenės grupės problemas atsižvelgti į visos visuomenės nuomonę.