Kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika

Nors daugelis Europos valstybių po dvejų metų varginančių karantinų ir ribojimų, regis, pagaliau grįžta į normalų gyvenimą, globalūs ekonominiai pandemijos padariniai vis dar jaučiami. Kartu su besitęsiančia pasauline energetikos krize ir Rusijos Ukrainoje pradėto karo padariniais jie lemia besitęsiančius finansinius iššūkius vartotojams – visų pirma, didelę infliaciją, dėl jos potencialiai mažėjančią perkamąją galią ir galimus sunkumus vykdant finansinius įsipareigojimus. Tokiomis aplinkybėmis dar labiau išryškėja pakankamo finansinio rezervo nenumatytiems atvejams svarba. Kaip jį sukaupti?

Finansinė pagalvė – svarbi kiekvienam

Naujausios „Intrum“ Europos vartotojų mokėjimų ataskaitos duomenimis, trys ketvirtadaliai (77 proc.) lietuvių kas mėnesį sugeba atsidėti tam tikrą sumą pinigų, o tokia pat dalis taupo būtent tam, kad sukauptų finansinį rezervą nenumatytoms išlaidoms. Tai yra dažniausia Lietuvos gyventojų taupymo priežastis. Šie duomenys rodo, kad lietuviai supranta vadinamosios finansinės pagalvės svarbą. Visgi ne visiems pavyksta ja pasirūpinti, o tai trukdo jaustis finansiškai stabiliai ir saugiai.

Gyventojams paprastai rekomenduojama sukaupti mažiausiai 3-6 mėnesių pajamų dydžio finansinį rezervą, kuris leistų padengti nenumatytas išlaidas ir išvengti kritinių situacijų vienam ar abiem šeimos maitintojams netekus darbo. Tokio dydžio finansinė pagalvė daugeliu atvejų leidžia net ir netekus pajamų šaltinio amortizuoti finansinį spaudimą, iki kol situacija stabilizuosis, padeda laiku vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus ir neįklimpti į skolas.

Į finansinius įsipareigojimus reikia žiūrėti rimtai

Tai labai svarbu, nes pradelsti mokėjimai bei įsiskolinimai gali turėti ilgalaikių pasekmių ir ne vieniems metams užkrauti papildomą finansinę naštą – jau nekalbant apie grėsmę prarasti iki tol sukauptą turtą. Laiku nepadengti įsiskolinimai taip pat gali sugadinti asmeninį kredito reitingą ir pabloginti galimybes ateityje gauti paskolas ar pirkti išsimokėtinai.

Gyventojų sunkumai padengiant turimus įsipareigojimus atsiliepia ir makroekonominei situacijai. Kaip bebūtų, jos stabilumas reikšmingai priklauso nuo sklandžių pinigų srautų ir efektyvios apyvartinių lėšų cirkuliacijos. Kuo vėluojantys mokėjimai visuomenėje yra labiau paplitęs reiškinys, tuo labiau pinigų cirkuliacija sutrikdoma ir tuo labiau stabdomas ekonomikos augimas. Jam lėtėjant daugiau žmonių susiduria su finansiniais sunkumais – taip užsisuka savotiškas užburtas ratas, žemyn tempiantis šalies ūkį.

Sukaupti rezervą pavyksta ne visiems

Taigi gyventojų galimybės pasirūpinti minkšta finansine pagalve yra išties svarbios tiek jų pačių finansiniam saugumui ir gerovei, tiek, bent iš dalies, ir visos šalies ekonomikai. Visgi Europos vartotojų mokėjimų ataskaitos duomenys rodo, kad daugiau nei pusė (54 proc.) lietuvių yra nepatenkinti suma, kurią sutaupo, o dešimtadalis (11 proc.) pripažįsta, kad apmokėjus visas sąskaitas kiekvieną mėnesį jiems lieka mažiau nei 10 proc. pajamų.

Akivaizdu, kad to gali nepakakti reikiamos apimties finansiniam rezervui sukaupti – ypač išaugus energijos, vartojimo prekių ir paslaugų kainoms. Dėl to šie gyventojai – ypač turintys paskolų – gali būti ypač pažeidžiami ir, netekę darbo ar patyrę nenumatytų išlaidų, atsidurti sudėtingoje finansinėje padėtyje.

Augančių kainų poveikį jaučia daugelis

Tiesa, net ir tie gyventojai, kuriems apmokėjus sąskaitas lėšų lieka daugiau, nebūtinai jaučiasi finansiškai užtikrintai. Kaip rodo Europos vartotojų mokėjimų ataskaitos duomenys, beveik pusė lietuvių mano, kad augančios kainos neigiamai paveiks jų finansinę gerovę, o 43 proc. atskleidė, kad jų išlaidos auga greičiau nei atlyginimas. Be to, kas penktas (19 proc.) apklausos dalyvis Lietuvoje pripažino per paskutinius 12 mėnesių bent kartą neapmokėję vienos ar daugiau sąskaitų.

Nors dažniausia to priežastis – užmaršumas (44 proc.), tačiau visai šalia ir pinigų trūkumas. Pastarąją priežastį nurodė du penktadaliai lietuvių. Tai tik dar kartą patvirtina, kaip svarbu pasirūpinti finansiniu rezervu nenumatytiems atvejams. Tačiau kaip tai padaryti?

Svarbu atsakingas finansų planavimas

Taupymui kas mėnesį rekomenduojama atsidėti bent dešimtadalį gaunamų pajamų. Tai padaryti gali padėti tinkamas finansinių prioritetų susidėliojimas ir atsakingas išlaidų planavimas. Esamiems finansiniams įsipareigojimams visuomet turėtų tekti pirmenybė, o kitas išlaidas svarbu planuoti racionaliai, objektyviai įvertinant savo finansines galimybes.

Svarbu paminėti, kad šiuo požiūriu pandemija tapo tam tikru postūmiu ir paskatino gyventojus savo finansų planavimui skirti daugiau dėmesio. Beveik trečdalis (31 proc.) lietuvių atskleidė, kad pandemija paskatino atsidėti daugiau lėšų galimos recesijos scenarijui ir kitiems nenumatytiems atvejams. Dar 40 proc. teigė ėmę apsibrėžti finansinius tikslus, kurie leistų geriau valdyti įsipareigojimus ir santaupas. Dar 28 proc. gyventojų atskleidė pradėję daugiau dėmesio skirti ilgalaikiam taupymui bei investavimui.

Norint sutaupyti gali padėti ir atidus finansinė drausmės laikymasis – stengtis visas sąskaitas apmokėti laiku ir vengti skolų atsiradimo. Laiku neapmokėjus sąskaitų ir kitų įsipareigojimų, pradeda kauptis delspinigiai, kurie sudaro papildomas išlaidas asmeniui. Tad laiku apmokami finansiniai įsipareigojimai ne tik padeda išlaikyti finansinę drausmę, bet ir sutaupyti.

Taupymas yra išties teigiama tendencija, nes pačių žmonių pastangos yra labai svarbios užsitikrinant finansinį stabilumą neramiais laikais. Tik atsakingai rūpinantis savo finansine gerove galima sumažinti rizikas ir jaustis ramiau.

Apie Europos vartotojų mokėjimų ataskaitą ir bendrovę „Intrum“

Bendrovė „Intrum“ Europos vartotojų mokėjimų ataskaitą skelbia nuo 2013 metų. Situaciją 24 Europos valstybėse apžvelgiančios ataskaitos tikslas – pateikti įžvalgas apie Europos vartotojų finansinius įpročius, išlaidas ir gebėjimą tvarkyti namų ūkio finansus. Europos vartotojų mokėjimo ataskaita parengta pagal tyrimo, kurį atliko Londone įsikūrusi tyrimų bendrovė „Longitude“, duomenis. Iš viso jame dalyvavo daugiau kaip 24 tūkst., o Lietuvoje – daugiau kaip 1000 pilnamečių gyventojų.

Kreditų valdymo bendrovė „Intrum“ veikia 25 šalyse. Joje dirba daugiau nei 10 tūkst. specialistų, kurie paslaugas teikia 80 tūkst. užsakovų visoje Europoje.