Ar ir Lietuvos įmonių vadovams gresia ieškiniai dėl ESG?

Vitalija Impolevičienė, teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė, advokatė

Evaldas Dūdonis, teisės firmos „Sorainen“ partneris

Pasaulyje vis dažniau girdime apie bendrovėms pareikštus kaltinimus, kai nesiimama pakankamų veiksmų siekiant mažinti klimatui žalą sukeliančią taršą. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką Didžiojoje Britanijoje „Shell“ valdybos nariams buvo pareikšti kaltinimai, siekiant jų atsakomybės už tai, kad nesiėmė pakankamų veiksmų, kad sumažintų bendrovės CO2 emisijas. Ar Lietuvos įmonių vadovai taip pat turėtų susimąstyti? Ir ar pagal Lietuvos teisinį reguliavimą galima situacija, kai įmonės vadovas ar valdybos nariai būtų pripažinti atsakingais už netinkamą arba nepakankamą aplinkos, socialinių ir valdysenos (angl. environmental, social and governance – ESG) rizikų valdymą?

Ieškiniai prieš didžiąsias korporacijas

2021 m. Nyderlandų teismas pripažino, kad „Shell“ yra atsakinga už pavojingos klimato kaitos sukėlimą. Ieškinį iškėlė aplinkosaugos organizacija „Friends of Earth“ kartu su 17 000 kitų ieškovų ir dar šešiomis organizacijomis. Teismas įpareigojo „Shell“ iki 2030 m. pabaigos 45 % sumažinti bendrą išmetamų teršalų, įskaitant jos parduodamų iškastinio kuro produktų, kiekį. „Shell“ teismo sprendimą apskundė, o galutiniai rezultatai kol kas neaiškūs.

„Shell“ teigia, kad jos strategija atitinka Paryžiaus susitarime numatytą 1,5 °C temperatūros mažinimo tikslą, o pati įmonė išsikėlusi tikslą iki 2050 m. tapti grynosios nulinės emisijos verslu. Tačiau tokiais teiginiais netikintys aplinkosaugos aktyvistai inicijavo kitą procesą Didžiojoje Britanijoje. Jie tvirtina, kad „Shell“ strategijos tarpiniai tikslai neleidžia tikėtis CO2 kiekio sumažinimo, o kai kurių analitikų vertinimu, „Shell“ strategija iki 2030 m. iš tikrųjų padidins išmetamų teršalų kiekį 45 %.

Naujajame ginče ieškovas yra aplinkosaugos teisės organizacija „ClientEarth“, kuri pateikė ieškinį kaip „Shell“ smulkusis akcininkas. Reikalavimai šį kartą pareikšti tiesiogiai įmonės valdybos nariams.

Kyla klausimas, ar ESG veiksniai, su kuriais susiduria ir kuriuos sukelia konkretus verslas, gali lemti vadovų asmeninę atsakomybę ir Lietuvoje. 

Asmeninė atsakomybė turi būti įrodyta

Teisės firmos „Sorainen“ partneris Evaldas Dūdonis pasakoja, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja įmonių vadovus ir valdybos narius veikti sąžiningai ir protingai. Įstatymas taip pat numato pareigą visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei yra nevykdomos arba netinkamai vykdomos numatytos funkcijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiek vadovai, tiek valdybos nariai turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai bei daryti viską, kas nuo jų priklauso, kad būtų užtikrinti įmonės ir jos akcininkų interesai.

Jei šių pareigų yra nepaisoma, akcininkas gali kreiptis į teismą su ieškiniu vadovui ar valdybos nariams, prašant atlyginti bendrovei padarytą žalą.

Visgi teismų praktikoje pripažįstama, kad dalyvavimas versle yra susijęs su rizika ir kad priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, verslumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų šešėlinį vadovavimą bendrovėms. 

Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide – geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. 

Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės – komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą.

ESG rizikos

Dėmesys ESG veiksniams sparčiai didėja ir Lietuvoje. Tačiau ESG rizikų valdymas verslui vis dar nauja sritis. Kaip pabrėžia „Sorainen“ vyresnioji teisininkė, advokatė Vitalija Impolevičienė, daugelis bendrovių dar tik siekia apibrėžti klimato ir socialines rizikas, kurias sukelia jų vykdoma veikla ir dėl kurių gali nukentėti verslo vertė. Taip pat reikėtų įvertinti, kokias šių rizikų valdymo priemones verslas taiko bei kaip apie tai informuoja akcininkus, darbuotojus, klientus ir kitus suinteresuotus asmenis.  

Impolevičienė pastebi, kad jau dabar galima identifikuoti tam tikras sritis, kuriose nepakankamas vadovų dėmesys gali ne tik lemti aplinkosaugos ar socialinių rizikų virsmą konkrečiais finansiniais nuostoliais, bet ir grėsti pretenzijomis įmonės vadovų atžvilgiu.

Pavyzdžiui, ar yra grėsmė, kad dėl besikeičiančio klimato ir padidėjusio kritulių kiekio bus padaryta nuostolių įmonės turtui? Kokių priemonių imamasi, siekiant efektyviai valdyti šią riziką ir kiek apdairiai, rūpestingai ir informuotai vadovai priima sprendimus? Ar draudimo apsauga galios ekstremalių įvykių atveju? Svarbu, kad vadovo bei valdybos rūpestis domėjimasis šiais klausimais būtų tinkamai dokumentuotas, nes ginčo atveju teks pateikti įrodymus. Jei tai nebus padaryta, atsiradus žalai, akcininkai galėtų siekti įrodyti, jog vadovai elgėsi nepakankamai rūpestingai ir apdairiai ir tokiu būdu padarė žalą.   

Kitas pavyzdys – vadinamasis ekologinis manipuliavimas (angl. greenwashing). Jeigu įmonė pristato savo produktus ar paslaugas kaip tvarius arba žalius, bet paaiškėja, kad taip nėra, o dėl kilusios reputacijos krizės ar klientų skundų sumažėtų verslo vertė – akcininkai galėtų siekti vadovų asmeninės atsakomybės.

ESG rizikas reikėtų įsivertinti ir planuojant įmonių įsigijimus ar susijungimus. Jeigu vykdant ketinamo įsigyti verslo patikrinimą, valdyba ar vadovybė nepasidomės galimomis aplinkosauginėmis ar socialinėmis perkamo verslo rizikomis, nenumatys reikiamų rizikos valdymo priemonių, o vėliau bus padaryta žala (pavyzdžiui, paaiškės, kad įsigytas objektas teršė aplinką) – vėlgi gali būti keliamas pirkėjo vadovų atsakomybės klausimas dėl nepakankamai apdairiai ir rūpestingai priimtų sprendimų.

Reikėtų nepamiršti, jog ESG apima ne tik aplinkosauginius, bet ir socialinius bei valdysenos veiksnius. Tai yra – įmonės valdysenos sistemą, darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimą, atlygio klausimus, nediskriminavimą, įvairovės ir įtraukties politiką, antikorupcines priemones, tiekėjų grandinės valdymą. Jei verslas susidurtų su finansine ar reputacijos krize dėl, pavyzdžiui, korupcijos skandalo, priekabiavimo ar diskriminavimo atvejų,  galėtų būti keliamas klausimas, ar įmonės vadovas ir valdyba tinkamai valdė socialines rizikas ir ėmėsi tinkamų priemonių (vidaus tvarkos, politikos, darbuotojų mokymų ir panašiai), kad tokiems atvejams vėliau būtų užkirstas kelias.      

Rusijos karas prieš Ukrainą akivaizdžiai daro įtaką ir ESG principų taikymui. Visų pirma, šiame kontekste daugelis verslų pirmą kartą realiai susidūrė su tarptautinių ir nacionalinių sankcijų įgyvendinimo klausimu. Kadangi sankcijų laikymasis taip pat yra įmonės tvarumo sistemos dalis,  rūpestingas ir atidus vadovas turi atidžiai įvertinti savo verslo modelį, partnerius, o prireikus – pasikonsultuoti su specialistais tam, kad būtų užtikrintas sankcijų laikymasis. 

Įrodinėjimo našta

Žinoma, konkretaus ginčo atveju, reikėtų įrodyti sukeltos žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp jos ir nepakankamo vadovo rūpesčio konkrečiais ESG veiksniais. Taip pat tai, kad vadovas iš tiesų pažeidė apdairaus, rūpestingo ir atidaus vadovo standartą. Tai – sudėtingi klausimai, o teismų praktikoje suformuota nemažai argumentų, kurie leistų vadovui gintis nuo tokio tipo reikalavimų. Tačiau jau dabar kiekvienam vadovui ir valdybos nariui verta susimąstyti, ar turi įrankius, kurie prireikus padėtų apsisaugoti (įskaitant ir vadovų civilinės atsakomybės draudimą), o kasdieniame verslo sprendimų priėmimo procese ESG rizikas vertinti itin rimtai. Svarbu paminėti tai, kad ESG rizikų analizė ir atitinkamų priemonių integravimas į verslo procesus ne tik padeda vadovams jaustis saugiau, bet gali ir prisidėti prie būdo pasinaudoti tvariam ir atsakingam verslui atsiveriančiomis galimybėmis.

Pranešimą paskelbė: UAB „INK agency“
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2022-05-19 13:00
Teisėsauga, teisėtvarka, Verslas, ekonomika, finansai
Kontaktinis asmuo
Karolis Adamonis
Asistentas
UAB „INK agency“
37068640559
karolis.adamonis@inkagency.lt
pasidalinti
atgal