Spaudos centras
Spaudos centras
Pastaruoju metu smarkiai išaugo elektros ir šildymo kainos, privertusios susimąstyti, kaip sumažinti namų ūkių išlaidas. Vienas iš sprendimų – tvari statyba šiltinant namus. Tvarūs namai sietini su sumažėjusiais eksploataciniais kaštais dėl mažesnio energijos suvartojimo ir priežiūros, aukštesniu gyvenimo komfortu ir pasitenkinimu, lėtesniu turto nuvertėjimu, mažesne priklausomybe nuo energijos kainų pokyčių.
Energijos kainos kyla žaibiškai
Didmeninės elektros energijos prekybos sistemos „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos kainų zonoje kaina pastaraisiais metais išaugo daugiau nei trigubai. Šiemet, lyginant su praėjusiais metais, kainos augimas sudaro 17,3 proc., arba papildomus 3,68 euro per mėnesį. Kilo ir šilumos kainos – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, šiemet šildymo sezono metu galutinė vidutinė šilumos kaina vartotojams visoje Lietuvoje didėjo apie 30 proc. ir siekia apie 5,3 cento už kWh (be PVM). Pagrindinę įtaką šilumos kainų augimui turi didėjančios dujų ir biokuro kainos, kurias diktuoja pasaulinės energijos išteklių rinkos. Šilumos įmonių mokama gamtinių dujų kaina (įskaitant infrastruktūros mokesčius) per metus padidėjo beveik 1,8 karto.
Remdamasi šiuo metu biržoje sudaromų žaliavos įsigijimo sandorių kainomis, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prognozuoja, kad šilumos įmonių naudojamų gamtinių dujų kaina (įskaitant infrastruktūros mokesčius) ir toliau didės. Jos duomenimis, per metus gamtinių dujų žaliava pabrango 7,5 karto (lyginant 2020-2021 m. birželio mėn. kainas). Šiuo metu rinkoje sudaromos sutartys už dar aukštesnę apie 35 – 40 Eur/MWh kainą.
Labiausiai dėl tokių kainų šuolių nukenčia lengviausiai pažeidžiamos socialinės grupės: priemiesčiuose ir kaimuose gyvenančios šeimos, vieniši ir vyresni nuosavų namų savininkai. Problema sietina ne tik su didelėmis energijos kainomis ir mažomis namų ūkio pajamomis, bet ir su mažu pastatų energiniu efektyvumu.
Europos Sąjungos (ES) institucijų ir Lietuvos Vyriausybės sprendimai
Siekdama padėti gyventojams, Lietuvos Vyriausybė leido namų ūkiams paskirstyti apmokėjimą už energiją per ištisus metus, paliekant ne didesnę nei praėjusių metų energijos išlaidų momentinę sąskaitą, tačiau situacija po pandemijos reikalauja ne tik momentinių ir vienkartinių sprendimų, bet ir ilgalaikių strategijų. Pasak specialistų, pagrindinį vaidmenį čia galėtų atlikti tvari statyba. Tokia statyba yra patraukli alternatyva ne tik finansinio pelno siekiantiems investuotojams, bet ir žmonėms, kurie namą mažiau traktuoja kaip investiciją, o labiau kaip saugų prieglobstį, ramybę ir stabilumą garantuojančią vietą.
Europos Komisijos (EK) komunikate ,,Europos žaliasis kursas“ rašoma, jog norint pasiekti 2030 ir 2050 m. klimato kaitos tikslus, labai svarbu toliau mažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Statant, naudojant ir renovuojant pastatus reikia sunaudoti daug energijos ir mineralinių išteklių (pvz., smėlio, žvyro, cemento). Pastatams taip pat tenka apie 40 proc. visos suvartotos energijos. Šiuo metu metinė pastatų ūkio renovacijos norma ES valstybėse narėse svyruoja nuo 0,4 iki 1,2 proc. (ES šalyse atnaujinama 0,4 – 1,2 proc. esamų pastatų). Norint pasiekti ES energijos vartojimo efektyvumo ir klimato kaitos tikslus, šis rodiklis per artimiausius metus turės būti bent padvigubintas.
Anot Tarptautinės Finansų Korporacijos (International Finance Corporation (IFC)), žalieji pastatai yra viena įdomiausių investavimo galimybių per ateinantį dešimtmetį. Iki 2030 m. jie turėtų pasiekti 24,7 trilijonų JAV dolerių bendrą pasaulinę vertę.
Daugiau vatos – mažiau anglies dvideginio
Tarptautinės energetikos agentūra (International Energy Agency (IEA)) teigia, kad statybų sektoriuje naudojamos technologijos gali sumažinti anglies dvideginio išmetimą, nes statybų sektoriaus tikslas sumažinti tiesioginę emisiją 50 procentų ir netiesioginę 60 procentų iki 2030 metų. Tai vienintelis būdas norint pasiekti nulinę emisiją iki 2050 metų.
Vienas iš šiame dokumente rekomenduojamų veiksmų yra naujų sprendimų, sistemų ir medžiagų, mažinančių anglies dvideginio išmetimą per visą pastato gyvavimo ciklą, įgyvendinimas. Pasak UAB ROCKWOOL techninio vadovo dr. Andriaus Buskos, į pastatą įmontuota šilumos izoliacija (akmens vata) per visą savo eksploatavimo laikotarpį sutaupo 100 kartų daugiau energijos nei buvo panaudota jos gamybos metu. Tinkamas šilumą izoliuojančių medžiagų pasirinkimas bei efektyvus energijos naudojimas gali užtikrinti energetinę ramybę sau ir geresnes gyvenimo sąlygas ateities kartoms. Namui šiltinti panaudoti efektyvūs sprendimai leidžia atsiriboti ne tik nuo šalčio, karščio ar triukšmo, bet ir nuo energetikos rinkos užgaidų.
Žurnale FORCE TECHNOLOGY rašoma, kad ROCKWOOL termoizoliacija yra vienas iš pagrindinių energijos tausotojų. Įprastas 250 mm ROCKWOOL stogų izoliacinis gaminys – pagamintas ir panaudotas Danijoje per 50 metų sutaupys 128 kartus daugiau pirminės energijos, nei buvo sunaudota jį gaminant, transportuojant ir perdirbant, o enegijos balansas jau tampa teigiamas po 5 mėnesių nuo panaudojimo pradžios.