Oficialioji statistika nurodo, kad net 14 proc. Lietuvos gyventojų miršta nuo rūkymo – ir aktyvaus, ir pasyvaus. Šio žalingo įpročio poveikis žmonių mirtingumui yra daugiau nei dukart didesnis už alkoholio. Nors rūkančiųjų kiekis Lietuvoje iš lėto mažėja, galima teigti, kad iki 2035 metų tabako rūkymas nusineš apie 60 tūkst. gyvybių.
Duomenis apie rūkymo poveikį ataskaitoje „Sveikatos būklė Europos Sąjungoje“ pateikia Europos Komisija. Joje nurodoma, jog 2019 m. dėl rūkymo Lietuvoje mirė daugiau nei 5300 žmonių. Ataskaita taip pat skelbia, jog daugiau gyvybių Lietuvoje nusineša tik ligos, kurias lemia netinkama mityba.
Rūkymo sukeliamos ligos
Lietuvos Higienos instituto pateikiami JAV Vėžio prevencijos studijos duomenys rodo, jog rūkymas sukelia net 68,6 proc. trachėjos, bronchų ir plaučių vėžinių susirgimų, daugiau nei 16 proc. lūpų, burnos ertmės, ryklės, gerklų, stemplės, skrandžio, kasos, inkstų, šlapimo pūslės ir kepenų navikų.
Tuo pačiu tyrimu nustatyta, kad dėl rūkymo išsivysto net 35 proc. visų išeminės širdies ligos atvejų, 40 proc. lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, lėtinio bronchito bei emfizemos atvejų.
Rūkoriai 40 proc. dažniau serga ir infekcinėmis ligomis: gripu, pneumonija, tuberkulioze.
Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad net du trečdalius rūkorių gyvybių nusineša žalingo įpročio sukelta išeminė širdies liga ir plaučių vėžys. Per vienerius metus Lietuvoje dėl rūkymo prarandama beveik 40 tūkst. potencialaus gyvenimo metų – vyrams šis gyvenimo metų praradimas yra net 9 kartus didesnis nei moterims.
Vaizdas keičiasi lėtai
Lietuvos Oficialiosios statistikos portalas nurodo, jog paskutiniais – 2019 m. – duomenimis Lietuvoje kiekvieną dieną tabako gaminius vartojo 18,9 proc. šalies gyventojų, o rūkančių vyrų yra beveik triskart daugiau nei moterų. Tai reiškia, kad Lietuvoje kasdien rūko 390 tūkst. vyrų ir 145 tūkst. moterų.
Statistiniai duomenys rodo, jog rūkorių dalis Lietuvoje lėtai mažėja (2005 m. rūkė 24,5 proc., 2014 – 20,4 proc.).
„Mirčių skaičius dėl rūkymo yra nulemtas praeityje buvusio elgesio, taigi artimiausiu metu sumažinti šio skaičiaus galimybės abejotinos. Tačiau atviros galimybės pasiekti mažesnį mirčių dėl rūkymo skaičių ateityje, ko šalis aktyviai ir siekia. Verta pastebėti, kad staigių priemonių, norint sumažinti rūkymo paplitimą, nėra. Prevencija yra ilgalaikis procesas, kurio rezultatus galima stebėti praėjus ne vieneriems metams. Šalyje vykdomos priemonės, kad vaikai augtų su neigiama nuostata į tabako vartojimą. Taip pat plėtojamos veiklos, norint rūkantiesiems padėti atsisakyti šios priklausomybės“, – valstybinį požiūrį į problemą aiškino Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) atstovė Renata Butkevič.
Priklausomybė nuo nikotino, mirtis nuo dervų
Rūkant tradicines cigaretes kartu su nikotinu į organizmą patenka apie 7000 skirtingų cheminių medžiagų, susiformavusių cigaretei degant, Moksliškai įrodyta, kad bent 70 iš šių junginių pasižymi kancerogeniniu poveikiu – dervos, anglies monoksidas, aldehidai ir nitrozaminai bei kitos, kurios gali sukelti rimtas ligas. Tuo tarpu priklausomybę žalingam įpročiui sukuria tik viena iš šių medžiagų – nikotinas.
Užsienio šalių praktika rodo, jog sumažinti neigiamą rūkymo poveikį galima deginamąjį tabaką pakeitus alternatyviais produktais, kuriuose nėra degimo.
Antai Švediška patirtis parodė, jog su rūkymu siejamas mirtingumas cigaretes pakeitus kramtomuoju arba poliežuviniu tabaku sumažėja net 90-95 procentais ir visiškai nepaveikia arba labai mažai paveikia vidutinę gyventojų trukmę.
Tai suteikia pagrindo manyti, kad mažesniu poveikiu sveikatai pasižymi ir naujieji nikotino vartojimo būdai – kaitinamas tabakas ir elektroninės cigaretės – atsiradę maždaug prieš dešimtį. Kol kas nėra mokslinių tyrimų, kurie leistų patikimai įvertinti šių produktų ilgalaikį poveikį sveikatai ir palyginti jį su tradicinių cigarečių poveikiu. Tačiau jau dabar aiškiai žinoma, jog jų vartojimo metu į organizmą patenka mažiau kenksmingų medžiagų. Todėl negalima atmesti tikimybės, jog cigarečių pakeitimas šiais produktais galėtų sumažinti ir žalą rūkantiesiems, ir niokojantį poveikį valstybės ekonomikai.