Slopinama medikų savivalda: Konkurencijos tarybos nutylėti faktai ir dvigubi standartai

Konkurencijos tarybos išvada dėl siūlomų odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo pakeitimų iškreipia realią situaciją ir klaidina ne tik politikus, bet ir visuomenę. Dėl to Odontologų rūmai kreipėsi į LR Seimą ir pačią Konkurencijos tarybą.

Birželio pradžioje Konkurencijos taryba itin greitai pateikė išvadą Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), neva siūlymas nustatyti, kad Odontologų rūmai, kurie vienija odontologus ir burnos priežiūros specialistus, vykdytų jų licencijavimą, gali lemti interesų konfliktą ir sumažinti odontologų skaičių bei jų tarpusavio konkurenciją.

Konkurencijos tarybos nuomone, odontologų ir burnos priežiūros specialistų patekimas į rinką gali būti apribotas, kai Rūmų, kuriems pavestos licencijavimo funkcijos, atstovai veiktų toje pačioje rinkoje, kurioje išduodamos licencijos.

Visgi panašu, kad pateikdama tokią išvadą, Konkurencijos taryba galimai neįsigilino į siūlomus teisės akto pakeitimus arba pamiršo atsižvelgti į tai, kad odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijų išdavimas būtų vykdomas vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis taisyklėmis. Tai reiškia, kad licencijos odontologams būtų išduodamos vadovaujantis objektyviais reikalavimais ir taisyklėmis, o ne subjektyvia Rūmų atstovų nuomone.

Be to, Rūmų veikla būtų prižiūrima Sveikatos apsaugos ministro, o komisija, priimanti sprendimus dėl licencijų, sudaryta ne tik iš Rūmų narių, bet ir ministro paskirtų atstovų. Licencijavimo pakeitimuose taip pat numatoma, kad Rūmų sprendimai dėl licencijų išdavimo ar neišdavimo gali būti apskundžiami teismui.

Taip būtų užtikrinamas dar didesnis licencijavimo komisijos veiklos bei paties licencijavimo proceso skaidrumas ir nešališkumas.

Dvigubi standartai

LR Seimui išsiųstame rašte atkreipiamas dėmesys ir į nevienodus standartus, kuriuos taiko Konkurencijos taryba, vertindama profesinę savivaldą.

Odontologų profesinė savivalda – toli gražu ne vienintelė profesinė savivalda Lietuvoje. Mūsų šalyje ne vienerius metus sėkmingai veikia daug tokių organizacijų, tačiau dėl jų atliekamų administracinių funkcijų Konkurencijos taryba neturėjo tokių pastabų, kaip dėl odontologų licencijavimo.

Kaip kelis pavyzdžius galima pateikti Notarų rūmus, Architektų rūmus, Nemokumo administratorių rūmus, Lietuvos antstolių rūmus ar Patentinių patikėtinių institutą.

Dėl šių ir kitų profesinės savivaldos organizacijų, sudarytų iš konkrečia profesine veikla besiverčiančių specialistų, viešojo administravimo funkcijų, susijusių su teisės užsiimti šia veikla suteikimu, Konkurencijos taryba net nėra pasisakiusi.

„Todėl nėra proporcinga siūlomą teisinį reguliavimą, kuriuo Odontologų rūmams suteikiamos viešojo administravimo funkcijos, išskirti kaip galintį daryti neigiamą poveikį laisvai ir sąžiningai konkurencijai“, – rašoma Odontologų rūmų rašte LR Seimui.

Klaidinantys „faktai“

Konkurencijos taryba savo išvadoje dėl odontologų licencijavimo pakeitimų rėmėsi ir keliais neva sąžiningą konkurenciją slopinančiais įrodymais, kurie iš tiesų neatitinka realybės ir klaidina ne tik įstatymų leidėjus, bet ir visuomenę.

Vienas jų – 1995 metų Konstitucinio teismo nutarimas, kuriame nurodyta, „kad suteikimas vienam iš tos pačios ūkinės veiklos dalyvių ar jo organui teisės priimti sprendimus, turinčius įtakos tai ūkinei veiklai, nesiderina su ūkio subjektų lygiateisiškumo nuostata.“

Šiame nutarime buvo analizuojama, ar teisės Lietuvos radijui ir televizijos (LRTV) vadovaujančiam organui tvirtinti programų transliavimo įrenginių privačioms redakcijoms nuomos konkursų rezultatus nepagrįstai neriboja konkurencijos.

„Tai niekaip neatitinka mūsų situacijos. Konstitucinio teismo nutarime išaiškinta, kad LRTV buvo savarankiškas programų transliuotojas, kitaip, nei Odontologų rūmai. LRTV veikė nesivadovaudama jokiais konkrečiais teisės aktais, kitaip, nei Odontologų rūmai“, – paaiškina Odontologų rūmų pirmininkė prof. dr. Vilma Brukienė.

Realios situacijos neatitinka ir Konkurencijos tarybos pateiktas JAV konkurencijos institucijos pranešimas, kuriame teigiama, kad „profesijų reguliavimas tampa probleminiu, kai jo imasi tik formaliai nepriklausoma tos pačios profesijos atstovų komisija.“ Kaip pavyzdys pateikta tokio pranešimo rengimo metu dar neišnagrinėta byla prieš Šiaurės Karolinos valstijos dantų egzaminuotojų vadybą, ribojusią dantų balinimo paslaugas ne odontologams.

Ši situacija taip pat nesusijusi su Lietuvoje siūlomais odontologų licencijavimo pakeitimais, mat minėta Š. Karolinos dantų egzaminuotojų valdyba pati kūrė dantų priežiūros specialistų licencijavimo taisykles ir pati prižiūrėjo jų įgyvendinimą, tuo tarpu Odontologų rūmų veikla griežtai prižiūrima teisės aktų.

Kontroliuojama rizika

Atsižvelgiant į nevienareikšmiškai interpretuojamus Konkurencijos tarybos pateikiamus faktus, Odontologų rūmų rašte LR Seimui akcentuojama, kad siūlomi odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo pakeitimai yra griežtai reglamentuojami Sveikatos apsaugos ministro priimtų teisės aktų nuostatomis, Odontologų rūmų veikla prižiūrima Sveikatos apsaugos ministro, o Odontologų rūmų nariais taptų visi odontologijos ar burnos priežiūros praktikos licencijas gavę specialistai.

Tai reiškia, kad numatytas teisinis reguliavimas nesukeltų interesų konflikto tarp siekio apsaugoti vartotųjų ir profesijos atstovų interesus ir nematyta pakankamai priemonių kylančioms rizikoms suvaldyti.

Odontologų rūmai šiuo klausimu pakvietė Konkurencijos tarybą dalykinei diskusijai.