Paradoksas: žmonės pasisako už žalesnę aplinką, tačiau brangiau mokėti už perdirbamas pakuotes nenori

Pasaulio pakuočių organizacijos duomenimis, 40 proc. pasaulyje pagaminamo plastiko priskiriama vienkartiniam naudojimui – panaudotos maisto produktų, kosmetikos, buitinės chemijos ir kitų produktų pakuotės yra išmetamos kartu su mišriomis atliekomis kaip netinkamos perdirbimui. Savo ruožtu gamintojai yra nuolat skatinami keisti produkcijos pakuotes į perdirbamas ir taip prisidėti prie mažesnės aplinkos taršos. Tačiau tam reikalingas ir vartotojų įsitraukimas.

 Kalbant apie perdirbamų pakuočių naudojimo naudą, neišvengiamai atsisukama ir į galutinius vartotojus – tik nuo sąmoningų pirkėjų priklauso, ar panaudotos pakuotės bus tinkamai rūšiuojamos.

 „Vartotojų atžvilgiu matome paradoksą – ne viena apklausa ir turimi duomenys parodė, kad žmonės yra linkę garsiai deklaruoti prisidedantys prie aplinkos apsaugos ir atliekų rūšiavimo, tačiau paklausti, ar sutiktų mokėti daugiau už produktus perdirbamose pakuotėse, jų entuziazmas greitai išblėsta“, – sako „Alvo prekyba“ komercijos direktorius Narimantas Juzikis.

 Pasak jo, nemažesnė ir kita problema – dauguma vartotojų nežino, kaip tinkamai rūšiuoti panaudotas pakuotes.

 „Daugelis vadovaujasi principu – jei pakuotė yra iš plastiko, vadinasi, ją reikia mesti į plastikui skirtų atliekų konteinerį. Tačiau, ar ta pakuotė yra perdirbama, neatkreipia dėmesio. Kita vertus, gamintojų atsakomybė yra tinkamai paženklinti produktų pakuotes, kad vartotojams būtų aišku, kaip jas rūšiuoti. Privalomas pakuotės ženklinimas, nurodant pakuotės tipą raidėmis ir skaičiais, vis dėlto ne visiems vartotojams yra suprantamas, todėl yra reikalingi papildomi prierašai ar simboliai“, – pastebi pašnekovas.

 Vartotojų edukacija yra svarbi tuo, kad siekiant tvaresnės gamybos ir mažinant neigiamą poveikį aplinkai turi vykti bendradarbiavimas tarp visų šalių: jei gamintojai investuoja į aplinkai draugiškesnes pakuotes, vartotojai turi prisidėti atsakingu atliekų rūšiavimu.

 Perdirba daugiau nei pusę pakuočių

 Daugiau nei 70 proc. perdirbamų pakuočių jau naudojanti įmonių grupė „Alvas Group“ per metus sufasuoja apie 4000 tonų įvairios produkcijos.

 „Kokią pakuotę naudoti konkrečiam produktui lemia produkto specifika ir jam taikomi pakavimo reikalavimai, kad išlaikytume reikiamus kokybinius parametrus. Didžiajai daliai produktų reikalinga speciali apsauga – taip vadinamos barjerinės pakuotės, kurios išlaiko  pakavimo metu naudojamas dujas, kurios apsaugo produktą nuo nepageidaujamo išorinio poveikio. Deja, tokios pakuotės dažniausiai yra netinkamos perdirbimui“, – komentuoja N. Juzikis.

 Pasak jo, įmonių grupė yra išsikėlusi tikslą visas naudojamas pakuotes pakeisti į perdirbamas, tačiau šiuo metu susiduria su keliais iššūkiais.

 „Perdirbamos pakuotės yra 30-50 proc., kartais net 3 kartus brangesnės nei neperdirbamos. Gamintojams susiduriant su brangstančiomis žaliavomis ir kylančiomis logistikos kainomis, rinktis brangesnę pakuotę reikštų didinti ir produkto kainą. Kainoms kylant neregėtais tempais, aktyviai diskutuojame su mūsų klientais, ar jie priims šiuos pakeitimus ir bus pasiruošę mokėti brangiau“, – kalba N. Juzikis.

 40 proc. „Alvo“ prekės ženklo produkcijos yra eksportuojama į užsienio šalis. Pasak pašnekovo, tenykščiai prekybos tinklai gerokai dažniau prašo produkcijos su perdirbamomis pakuotėmis: „Itin vertiname tokius pageidavimus, nes patys norime ne tik užtikrinti produkcijos kokybę, bet ir atsakingai parinkti jos pakuotę, kad turėtume kuo mažesnį poveikį aplinkai. Deja, Lietuvoje šios tendencijos dar nepastebime – prekybininkų pasirinkimą dažniau nulemia produkto kaina, bet ne jo pakuotė.“

 Investuojama į aplinkai draugiškesnes pakuotes

 Palaipsniui pereinant prie 100 proc. perdirbamų pakuočių gamintojai nemažai dėmesio skiria esamų neperdirbamų pakuočių patobulinimams, kurie nereikalauja itin didelių investicijų ir leidžia greitai pasiekti norimą rezultatą.

 „Jei palygintume prieš 20 metų buvusias pakuotes su dabartinėmis, pamatytume, kad dabar stengiamasi naudoti lengvesnes, plonesnes pakuotes, kad būtų sunaudojama kuo mažiau plastiko produkto supakavimui. Taip pat pastebime tendenciją mažinti pakuočių spalvingumą – tiek gamintojai, tiek vartotojai nori neperkrautos, „švarios“ pakuotės“, – pasakoja N. Juzikis.

 Keičiant pakuotes neišvengiamai susiduriama ir su iššūkiais gamybai – kiekvieną kartą norimos naujos pakuotės yra kruopščiai tikrinamos veikiančioje gamybos linijoje.

 „Pasitaiko atvejų, kad naujos pakuotės netinkamai užsilydo arba būna nesandarios, praleidžia apsaugines dujas, neatitinka kitų pakuotėms keliamų reikalavimų. Tie bandymai užtrunka ilgai, kol kartu su tiekėjais atrandame geriausią sprendimą, kokios tos pakuotės turi būti, kad galėtume jas drąsiai naudoti savo produkcijai“, – pasakoja pašnekovas.