Medicininių atliekų tvarkymas: ką turi žinoti gyventojai?

Namuose laikas nuo laiko susikaupia nebenaudojamų vaistų, tvarsliavos, adatų, švirkštų, medicininių pirštinių ar kitų medicininės kilmės atliekų. Kai kurios iš jų gali būti infekuotos, todėl šias atliekas labai svarbu rūšiuoti ir tinkamai šalinti, kad jos nekeltų pavojaus aplinkai ir sveikatai.

Medicininės atliekos gali būti užterštos įvairiomis infekcinėmis ligomis sergančių žmonių krauju ar kitais organizmo skysčiais. Tokioms atliekoms patekus į komunalinių atliekų sąvartynus ar jų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius, čia dirbantys darbuotojai gali susižeisti, įsidurti ir užsikrėsti.

Atkreipiame dėmesį, kad jei sveikatos priežiūros paslaugas namuose teikia gydytojai ar slaugytojai, susidariusias medicinines atliekas jie turi surinkti patys ir išsivežti į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje jos bus nukenksmintos arba saugomos iki tinkamo sutvarkymo. Jei vis tik medicininės atliekos susidaro gydantis savarankiškai ar tiesiog tvarkant namų vaistinėlę, jas išmesti reikėtų laikantis tam tikrų reikalavimų.

Nebetinkamus naudoti vaistus draudžiama nuleisti į kanalizaciją, išmesti su kitomis atliekomis ar atsikratyti kur pakliuvo, nes jais gali apsinuodyti kiti asmenys. Nebereikalingus vaistinius preparatus (įskaitant pasenusius) iš gyventojų nemokamai priima visos vaistinės, kurios vėliau juos perduoda tokių atliekų tvarkytojams.

Adatų taip pat negalima nuleisti į kanalizaciją, nes jos yra lengvos ir plūduriuoja vandens paviršiuje. Todėl adatas sunku pašalinti iš nuotekų valymo įrenginių ir jos gali patekti į aplinką. Adatas ir kitus aštrius daiktus reikėtų sudėti į saugias talpyklas iš karto po panaudojimo. Panaudotus švirkštus geriausia dėti į talpyklas kartu su adata, kad nuimant adatą neįsidurtumėte.

Aštriems daiktams šalinti galima naudoti balinimo arba ploviklių butelius užsukamu arba sandariai uždaromu dangteliu, tuščius metalinius indelius su dangčiais, pavyzdžiui, kavos dėžutes. Aštrių daiktų negalima dėti į stiklinius indus, plastikinius butelius, kartonines dėžutes.

Ant talpų, į kurias sudedami aštrūs daiktai, reikėtų užrašyti ar užklijuoti užrašą, kad tai yra aštrūs daiktai, taip atliekų tvarkymo įmonių darbuotojai galės atskirti, kad tai yra pavojingos atliekos. Tada šias talpas jau galima išmesti į buitinių atliekų konteinerį. Kol jos prisipildys iki trijų ketvirtadalių, svarbu šias talpas laikyti vaikams neprieinamose vietose.

Panaudotus švirkštus priima ir kai kurios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės (DGASA), priklausančios regioniniams atliekų tvarkymo centrams (RATC). DGASA kontaktai skelbiami RATC interneto svetainėse.

Medicinines pirštines, krauju permirkusius tvarsčius reikėtų sudėti į atskirą plastikinį maišą, gerai užrišti ir tik tada mesti į namuose esantį bendrą atliekų maišą, kuris bus metamas į buitinių atliekų konteinerį.

Gyvsidabrio turinčius nebereikalingus daiktus (pavyzdžiui, turimus nesudužusius gyvsidabrio termometrus) gyventojai gali priduoti DGASA ir kitoms įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti gyvsidabrio atliekas. Tokių įmonių sąrašą gyventojai gali rasti Atliekų tvarkytojų valstybės registre.

Vilniaus miesto gyventojai, neturintys galimybių patys nuvykti į vieną iš aikštelių, gali paskambinti Vilniaus miesto SĮ UAB „Grinda“ avarinei tarnybai tel. (8 5) 215 2112 arba trumpuoju tel. 1355, kuri sutartu laiku nemokamai paims gyvsidabrio termometrą.

Gyvsidabrio turintiems daiktams sudužus būkite ypač atidūs. Gyvsidabris garuoja kambario temperatūroje, o jo garai yra nuodingi, todėl svarbu gyvsidabrio turinčių daiktų neišmesti bet kur. Patekę į aplinką jie gyvsidabriu gali užteršti dirvožemį, vandenį, orą.  

Gyvsidabrį reikia rinkti nuo užteršto ploto pakraščių vidurio link. Pirmiausia reikia surinkti stambesnius jo rutuliukus naudojant popieriaus lapą ir lazdelę,  o smulkesnius su lipnia juosta arba gumine kriauše su specialiu stikliniu rinktuvu. Dar galima naudoti drėgną klijais pateptą popierių. Renkant išsiliejusį gyvsidabrį privalu mūvėti gumines pirštines, dėvėti respiratorių.

Surinkus matomą gyvsidabrį jį reikia supilti į sandarų indą su vandeniu (vandenyje gyvsidabris negaruoja). Šį indą būtina pristatyti į DGASA arba kreiptis į savo savivaldybę. Dauguma savivaldybių yra sudariusios sutartis su tokių atliekų tvarkytojais ir sudaro galimybę gyventojams šias atliekas priduoti nemokamai.

Išsiliejus didesniam kiekiui gyvsidabrio, nedelsiant skambinkite telefonu 112 ir kvieskite ugniagesius gelbėtojus. Jie mechaniškai ir cheminėmis priemonėmis iš aplinkos pašalins gyvsidabrį, jo junginius ir garus.

Laboratorinius tyrimus gyvsidabrio koncentracijai patalpų ore nustatyti atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, jos kontaktus galite rasti čia. Tyrimų rezultatus vertina ir išvadą dėl naudojimosi patalpomis saugumo teikia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro apskričių departamentai.

Informacijos apie gyvsidabrio pavojų ir avarijų likvidavimą, pagalbą apsinuodijus galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų sveikatai centro, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro interneto puslapiuose www.essc.sam.lt, www.pagd.lrv.lt ir www.nvsc.lrv.lt.

Asmenims, kurie įtaria, kad galėjo apsinuodyti gyvsidabriu, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją arba skambinti į Apsinuodijimų informacijos biurą telefonais (8 5) 236 20 52 arba 8 687 533 78. Daugiau informacijos galima rasti čia.