Pateikta Elektros energijos ir gamtinių dujų rinkos metinė ataskaita Europos Komisijai

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) parengė ir pateikė Europos Komisijai Lietuvos Respublikos elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų metinę ataskaitą už 2021 metus – tokią pareigą nacionalinei reguliavimo institucijai numato III ES energetikos paketas ir Švarios energijos paketas. Ataskaitoje apžvelgiami pagrindiniai elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų plėtros etapai, įvardijami esminiai šių sektorių pokyčiai.

Esminiai įvykiai 2021 metais:

 Elektros energijos rinka:

• 2021 m. Lietuvos elektros energetikos sistemoje (toliau – LEES) importuotas elektros energijos kiekis lyginant su 2020 m. nežymiai padidėjo ir 2021 m. sudarė 86,7 proc. bendro elektros energijos poreikio šalyje (poreikis – 13,7 TWh).
• 2021 m. šalyje buvo pagaminta 4,69 TWh elektros energijos, elektros energijos importas sudarė 11,91 TWh, o eksportas – 2,87 TWh. Elektros energijos suvartojimas šalyje 2021 m. sudarė 12,76 TWh. Bendra instaliuota galia elektrinėse 2021 m. sumažėjo ir siekė 3667 MW (2020 m. – 3721 MW).
• Bendros tinklų investicijos 2021 m., lyginant su praėjusiais metais, išliko panašios: skirstymo sistemos operatoriaus (SSO) investicijos sudarė 102,7 mln. Eur (lyginant su 2020 m., didėjo 3,9 proc.), to paties laikotarpio PSO investicijos siekė 53,13 mln. Eur ir buvo 3,6 proc. mažesnės nei 2020 m. (55,12 mln. Eur).
• Maksimalus valandinis elektros energijos poreikis (neto) Lietuvoje 2021 m. siekė 2217 MWh (14,38 proc. didesnis, lyginant su 2020 m.), iš jų skirstomajame tinkle – 1990 MWh (5,9 proc. didesnis, lyginant su 2020 m.).
• 2021 m. elektros energetikos sektoriuje VERT reguliavimą taikė 4017 ūkio subjektų atžvilgiu. Tai apima licencijuojamas arba leidimais reguliuojamas nepriklausomo elektros energijos tiekimo, nepriklausomo elektros energijos telkimo, perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo ir elektros energijos gamybos veiklas, taip pat leidimus plėtoti gamybos pajėgumus.
• 2021 m. pabaigoje VERT išduotas licencijas turėjo: AB „Litgrid“ – elektros energijos PSO, AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Achema“, AB „Lifosa“, AB „Akmenės cementas“ ir UAB „Dainavos elektra“ – SSO, UAB „Ignitis“ (buvęs UAB „Lietuvos energijos tiekimas“), AB „Lifosa“ ir AB „Akmenės cementas“ – visuomeniniai elektros energijos tiekėjai.
• 2021 m. 96 įmonės turėjo nepriklausomo elektros energijos tiekimo leidimus, iš jų 29 vykdė nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą.
• 2021 m. pabaigoje 3815 ūkio subjektai (fiziniai ir juridiniai asmenys) turėjo VERT išduotus leidimus gaminti elektros energiją, iš šio skaičiaus –1312 gaminantys vartotojai.
• 2021 m. VERT išdavė 7 nepriklausomo elektros energijos tiekimo leidimus. Ūkio subjektai, norėdami vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, privalo gauti VERT leidimą. Kreipiantis dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, be kitų privalomų dokumentų, reikalinga pateikti ir tinklų operatoriaus išduotų elektrinės išankstinių prijungimo prie energetikos tinklų sąlygų kopiją.
• 2021 m. buvo išduoti 252 leidimai gaminti elektros energiją, 628 leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.

Gamtinių dujų rinka:

• 2021 m. importuotų gamtinių dujų apimtys siekė 26 307 GWh ir buvo 21,6 proc. mažesnės nei 2020 m. 2021 m., palyginti su 2020 m., gamtinių dujų sektoriaus pardavimai padidėjo 13,82 proc., nuo 19,360 GWh iki 22,036 GWh.
• Gamtinių dujų sektoriuje VERT 2021 m. reguliavo 44 ūkio subjektus. Gamtinių dujų sektoriuje licencijuojama arba leidimais reguliuojama perdavimo, skirstymo, laikymo, suskystintų gamtinių dujų (SGD) pakartotinio dujinimo, tiekimo ir rinkos operatoriaus veikla.
• 36 įmonės turėjo gamtinių dujų tiekimo leidimus, iš jų 20 vykdė veiklą.
• UAB „GET Baltic“ gamtinių dujų biržoje 2021 m. buvo suprekiauta 7 956 662 MWh gamtinių dujų. Palyginti su 2020 m. laikotarpiu, UAB „GET Baltic“ gamtinių dujų biržoje parduotas gamtinių dujų kiekis 9,43 proc. didesnis. 2021 m. didmeninėje gamtinių dujų rinkoje parduota ir (ar) suvartota 23 846 GWh gamtinių dujų, t. y. 1,92 proc. daugiau nei 2020 m., kai buvo parduota ir (ar) suvartota 23 397 GWh gamtinių dujų.
• Gamtinių dujų sektoriaus (perdavimas, skirstymas, SGD pakartotinis dujinimas, tiekimas) pajamos 2021 m. sudarė 913 mln. Eur, t. y. buvo beveik 1,5 karto didesnės nei 2020 m. (366,21 mln. Eur) dėl išaugusios gamtinių dujų produkto kainos. 2021 m. perdavimo ir SGD sistemų operatorių pajamos buvo mažesnės nei 2020 metais, o tiekimo įmonių pajamos ir SSO reguliuojamos veiklos pajamos buvo didesnės nei 2020 m. Gamtinių dujų tiekimo įmonių pajamos didėjo dėl to, kad 2021 m. didėjo importuojamų gamtinių dujų (produkto), įsigyjamų pagal dvišalius sandorius ir biržose, kaina.
• 2021 m. gamtinių dujų sektoriuje iš viso investuota 56,6 mln. Eur, t. y. 51,8 mln. Eur arba 47,78 proc. mažiau palyginus su 2020 m. (108,4 mln. Eur). Perdavimo veikloje nurodytu laikotarpiu buvo vystomi reikšmingi bendrojo intereso projektai (angl. Project of common interest – PCI) – GIPL ir ELLI (angl. Enhancement of Latvia-Lithuania interconnection – ELLI).
• VERT 2021 m. pritarė vidutiniškai 29 proc. mažesnėms AB „Amber Grid“ perdavimo paslaugų kainoms, taikomoms nuo 2022 m. sausio 1 d. VERT, siekdama užtikrinti gamtinių dujų importo šaltinių tarpusavio konkurenciją, taip pat skatinti gamtinių dujų tiekėjų konkurenciją bei nesukurti papildomų rinkos barjerų naudoti SGD terminalo dujas, taip pat atsižvelgiant į Latvijos, Estijos ir Suomijos bendros kainų zonos (FINESTLAT) gamtinių dujų perdavimo kainų sprendimus, kuriais remiantis FINESTLAT bendros kainų zonos įleidimo taškuose yra nustatytos vienodos gamtinių dujų perdavimo kainos, nustatė 82,11 proc. sąnaudų priskyrimo proporciją įleidimo taškams ir 17,89 proc. proporciją išleidimo taškams. VERT, atsižvelgdama į tai, kad nuolaida Klaipėdos dujų apskaitos stoties įleidimo taške didins gamtinių dujų rinkos konkurenciją bei skatins SGD terminalo panaudojimą, pritarė Klaipėdos dujų apskaitos stotyje įleidimo taškui taikyti 75 proc. nuolaidos dydį.

Sprendimas dėl bendros Lietuvos ir FINESTLAT šalių perdavimo paslaugų kainų zonos sukūrimo bei taikomo ITC mechanizmo 2021 m. nebuvo priimtas. Tačiau 2021 m. Baltijos šalių ir Suomijos atitinkamų šalių nacionalinės reguliavimo institucijos išnagrinėjo PSO pateiktą ITC susitarimą. 2022 m. kovo mėn. pabaigoje PSO pateikė patikslintą ITC susitarimą, kurį vertina nacionalinės reguliavimo institucijos. Tikimasi, kad bendra Lietuvos ir FINESLAT perdavimo paslaugų zona galėtų pradėti veikti nuo 2023 m. spalio mėn.

Ataskaitą Europos Komisijai (lietuvių k.) galite rasti ČIA.​

Ankstesniais metais Europos Komisijai teiktas ataskaitas galite rasti ČIA.