Spaudos centras
Spaudos centras
Kaip vienintelis Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamykla AB „ORLEN Lietuva“ adaptuojasi prie globalinių pokyčių pasaulinėje energetikos rinkoje? Ar sunku buvo atsisakyti žaliavų importo iš Rusijos? Kaip vyksta ekologiškų inovacijų diegimas bendrovės viduje? Ką daro kompanija, kad sumažintų CO2 emisijas ir neigiamą poveikį aplinkai? Ar egzistuoja rizika, kad pavojingos gamybos metu susidarančios atliekos gali prasiskverbti į dirvožemį bei upes? Ieškodami atsakymų į šiuos klausimus, pakalbinome „ORLEN Lietuva“ technologijos direktorių Vilių Šemetą.
- Interviu pradžioje norėtume plačiai auditorijai pristatyti jus ir jūsų gaminamus produktus. Kokie naftos produktai gaminami jūsų gamykloje?
- Pagrindiniai produktai yra šie: polimerinės klasės propilenas, SND (suskystintos naftos dujos, angl. LPG (liquified petropleum gas), 95 ir 98 (pagal tiriamąjį oktaninį skaičių) benzinas, reaktyvinių variklių kuras Jet-A1, dyzelinas, jūrinis dyzelinas, mazutas, bitumas, granuliuota siera.
- Baigėsi kapitalinis remontas. Papasakokite, kas keitėsi ir kas buvo patobulinta technologine prasme.
- Didžiausias kapitalinio remonto metu įgyvendintas projektas - katalizinio krekingo įrenginio atnaujinimas. Šiame įrenginyje susidėvėjusi įranga buvo pakeista nauja arba suremontuota, užtikrinant patikimą ir nepertraukiamą šios įrangos eksploataciją iki sekančio kapitalinio remonto. Iš modernizacijos projektų taip pat išskirtume:
- propano propileno frakcijos skaidymo bloko valdymo patobulinimą, kuris leis optimizuoti propileno išeigą;
- šilumokaitos pagerinimą dyzelino ir žibalo hidrovalymo įrenginiuose bei atmosferinės rektifikacijos krosnies konvekcijos valymą. Įgyvendinus šiuos projektus taupomas kuras ir sumažėja CO2 išmetimai;
- naują fakelą suskystintų dujų parke, kurio pilotiniai degikliai suvartos mažiau kuro ir sumažins CO2 išmetimus.
- Dabar, naujos krizės kontekste, daugelyje šalių pagrindinis iššūkis yra energetinė nepriklausomybė. Kaip ruošiatės jūs naujiems iššūkiams?
- AB „ORLEN Lietuva“ valdomas Būtingės terminalas užtikrina naftos importo galimybes, nes vamzdynu „Družba“ žaliavinė nafta nebeteka nuo 2006 metų vidurio. Gamtinės dujos sudaro nereikšmingą energijos dalį ir yra naudojamos ekologijos, ekonomijos bei kuro tinklo slėgio reguliavimo tikslais, todėl jų pabrangimas ar atsisakymas nesukels didesnių problemų. Liko priklausomybė dėl elektros tiekimo stabilumo Baltijos šalims atsijungus nuo BRELL žiedo. Čia analizuojame techniškai ir ekonomiškai priimtinus scenarijus stabiliam ir patikimam gamyklos darbui. 100 proc. įmonės aprūpinimas savo šiluminėje elektrinėje pagaminta elektra, jei tai ekonomine prasme būtų naudinga, taip pat įmanomas.
- Kaip jūs ir gamyba ruošiatės Europos Komisijos propaguojamai pramonės transformacijai? Pavyzdžiui, automobilių su vidaus degimo varikliais gamybos uždraudimui?
- AB „ORLEN Lietuva“ yra paskelbusi apie naftos perdirbimo konversijos didinimo projektą, kuris sumažins tamsiųjų produktų išeigą (mazuto) bei padidins šviesiųjų produktų išeigą (benzino, dyzelino). Įvairiose analizės stadijose yra atsinaujinančių išteklių gamybos bei tolesnės vertės grandinės didinimo projektai, diversifikuojant dabartinį produkcijos krepšelį.
Bendrovė analizuoja galimybę dar didinti naftos chemijos žaliavos propileno gamybą. Kadangi PKN ORLEN koncernui priklauso ne viena naftos perdirbimo įmonė, ieškoma žaliavų naftos chemijos produktų gamybos didinimui, tokiu būdu sumažinant kuro gamybą.
- Kurių produktų gamybą ketinate didinti, o kurių - mažinti?
- Aukščiau paminėtas projektas leis padidinti vertingesnių produktų išeigą iš mažesnio naftos kiekio, t.y. naftos perdirbimo gilumas padidės.
- Ar planuojate pradėti biodyzelino gamybą?
- Taip, įmonė analizuoja tokią galimybę tiek atsinaujinančio dyzelino, tiek atsinaujinančio reaktyvinių variklių kuro srityje.
- Kaip bendrovė prisitaikė prie nacionalinių ir ES reikalavimų, susijusių su Žaliuoju kursu?
Prisitaikymas dar tik prasidėjo, iki šiol nėra aiškūs būsimi reikalavimai tiek ES, tiek Lietuvos lygiu, t.y. laukiame galutinių tikslų, kurie leis pasirinkti vieną ar kitą su žaliuoju kursu susijusią strategiją, apimančią įmonės veiklos dekarbonizaciją.
- Aplinkosaugos ir klimato kaitos klausimai šiuo metu yra vieni iš svarbiausių. Papasakokite, kokios atliekos susidaro naftos perdirbimo metu. Kaip šios atliekos panaudojamos ar šalinamos?
- Specifinės mūsų atstovaujamai pramonės veiklai būdingos atliekos – naftos produktų turintys dumblai, įvairios emulsijos, gruntai ir kitos šių produktų turinčios nuosėdos. Dalis šių pavojingų atliekų tvarkoma įmonės valymo įrengimų cecho įrenginiuose atliekant skystųjų atliekų centrifugavimą ir pakartotinį surinktų naftos produktų naudojimą. Naftos produktų turintis gruntas regeneruojamas vykdant biodegradavimo procesus. Remonto ar kasmetinių įmonės sustojimų metu pagrindinį atliekų srautą sudaro panaudoti katalizatoriai, pelenai, koksas ir kitos mechaninių darbų atlikimo metu susidarančios atliekos (futeruotė, smėliavimo atliekos, metalo laužas, statybinės ir griovimo atliekos). Šios atliekos yra perduodamos išoriniams atliekų tvarkytojams, sprendimai dėl tolimesnio tvarkymo vykdomi įvertinus atliekų sudėtį ir kitas jų savybes, pvz. kai kurie panaudoti katalizatoriai tvarkomi išgaunant juose esančius metalus ir jų junginius, tinkamo energetinio naudingumo atliekos panaudojamos energijai gauti, likusi dalis atliekų šalinama sąvartynuose.
- Kiek žinome, anksčiau Mažeikių NPG neturėjo didelių pajėgumų naftos saugojimui, todėl ji būdavo tiekiama nuolat. Jei įmanoma, papasakokite, kokia situacija yra šiuo metu.
- Prieš keletą metų Būtingės terminale buvo pastatytas šeštasis apie 50000 m3 tūrio rezervuaras naftos saugojimui, kuris kartu su Mažeikių rajone įsikūrusiose naftos perdirbimo produktų gamykloje esančiais rezervuarais užtikrina pakankamą tūrį nepertraukiamam gamyklos darbui. Žiemos periodu, kuris sutampa su didžiausio vėjo greičio periodu, yra laikomas didesnis naftos kiekis tam, kad išmetus naftos krovai netinkamas dienas, žaliavos kiekio pakaktų suplanuotam apkrovimui. Nuolat yra analizuojama visa naftos tiekimo-perdirbimo-produktų išsiuntimo grandinė ir atliekami atitinkami korekciniai veiksmai siekiant naftos perdirbimo stabilumo bei valstybės rezervo užtikrinimo.
- Lietuva turi stiprių kaimyninių valstybių su išvystytu naftos perdirbimo sektoriumi - kaip sekasi jūsų bendrovei konkuruoti su Suomijos NESTE ir Lenkijos LOTOS ir PERN?
- LOTOS gamykla po keleto metų užsitęsusio proceso buvo prijungta prie PKN ORLEN koncerno ir tapo mūsų grupės įmone. Suomijos NESTE daug seniau pasuko „biorefinery“ keliu ir šiuo metu gamina daugiausiai atsinaujinančio dyzelino (angl. HVO – hydrotreated vegetable oil) ir neketina šios pozicijos užleisti atsinaujinančio reaktyvinių variklių kuro (angl. SAF – sustainable aviation fuel) srityje. AB „ORLEN Lietuva“ turi privalumų, nes veikia vietinėje rinkoje. Esame didelio ir diversifikuoto PKN ORLEN koncerno dalimi, todėl įvairios sinergijos didina konkurencinį pranašumą. Prie konkurencingumo prisideda ir įmonės lankstumas gamybos bei logistikos atžvilgiu. Taip pat akcininko ryžtas investuoti į naują likučio konversijos įrenginį žymiai padidins gamyklos kompleksiškumą, priartins gamyklą prie geriausių pasaulio naftos perdirbimo gamyklų lygio ir pagerins bendrovės finansinius rezultatus. Turėdama papildomą likučio mažinimo technologiją, AB „ORLEN Lietuva“ galės žymiai pagerinti savo rezultatus, išlaikyti milžinišką konkurenciją ir užtikrinti esamo verslo perspektyvą. Papildomos pajamos iš naujo konversijos didinimo įrenginio bus skirtos atsinaujinančios energijos vystymui, aplinkos poveikio mažinimo projektams, mažo anglies pėdsako vandenilio gamybai ir tolesniam dekarbonazijos keliui siekiant įgyvendinti ORLEN 2030 strategijoje numatytus tikslus.
- Daugelį metu „ORLEN Lietuva“ dirbo su rusiškos kilmės nafta. Gamykla suprojektuota ir pritaikyta dirbti būtent su rusiška nafta. Kaip jūsų bendrovei pavyko taip greitai persiorientuoti ir pradėti dirbti su kitų šalių nafta?
- Procesas nebuvo greitas, daugelį metų buvo investuojama siekiant patenkinti rinkos poreikius. Šios investicijos padėjo gamybos procese testuoti ir įvairias naftos rūšis. Nuo 2014 metų, atsižvelgiant į motininės kompanijos žaliavos tiekimo diversifikavimo strategiją, buvo perdirbta daugiau nei kelios dešimtys alternatyvių naftų, sudarytas dar didesnis galimų perdirbti naftų krepšelis, todėl alternatyvių naftų proporcija bendrame žaliavos sraute didėjo.
Denis Kišinevskij
Leidžiama perspausdinti arba naudoti atskirus atsakymus su nuoroda į šaltinį.