Seime bus atverta fotografijų paroda „Honkongo laisvės kelias“

Rugpjūčio 25 d., ketvirtadienį, 12 val. Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) bus atverta fotografijų paroda „Honkongo laisvės kelias“. Parodą atvers Seimo Parlamentinių ryšių su Honkongu (Kinijos Liaudies Respublika) grupės pirmininkas Marius Matijošaitis.

2019 m. rugpjūčio 23 d. daugiau nei 210 000 Honkongo gyventojų prisidėjo prie 60 km ilgio žmonių grandinės. Honkongo kelias buvo Honkongo protestuotojų taktika visam pasauliui taikiai pademonstruoti savo ryžtą saugoti žmogaus teises, teisingumą ir teisės viršenybę.

Idėją suformuoti žmonių grandinę Honkonge sugalvojo Taline gyvenantis honkongietis, kurį įkvėpė 1989 m. Baltijos kelias. 1989 m. rugpjūčio 23 d. apytiksliai 2 milijonai lietuvių, latvių ir estų suformavo 600 km ilgio žmonių grandinę, kuri tiesėsi nuo Vilniaus iki Talino per Rygą, kad atkreiptų tarptautinį dėmesį į 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines. Tai buvo nepuolimo sutartis tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, pasirašyta 1939 metais. Slaptame šios sutarties priede Stalinas ir Hitleris pasidalino savo įtakos sferas, kas privedė prie nelegalaus Baltijos šalių užėmimo.

2019 m. kovo mėnesį Pekino kontroliuojama Honkongo vyriausybė pasiūlė įstatymą, kuris leistų ekstraduoti Honkongo gyventojus į Kinijos komunistų partijos kontroliuojamus žemyninės Kinijos teismus, kur sąžiningas teismas neegzistuoja. Šio įstatymo pasiūlymas Honkonge sukėlė didelio masto protestus. Šešis mėnesius užsitęsusių protestų metu policija smurtavo prieš protestuotojus: buvo neteisėtai naudojamos lazdos ir guminės kulkos, netinkamai naudojamos ašarinės ir pipirinės dujos bei buvo trukdoma ir priekabiaujama prie žurnalistų ir medikų.

Rugpjūčio 11 d. policijos pareigūnas nemirtina kulka šovė į medicinos padėjėjos dešinę akį, todėl plyšo jos akies obuolys. Honkongo kelias buvo taikus atsakas į policijos žiaurumą. Akies uždengimas ranka tapo policijos smurto simboliu, kadangi kai kurie žmonių grandinės dalyviai užsidengė savo akis, norėdami išreikšti solidarumą medicinos padėjėjai, nukentėjusiai nuo policijos smurto.

Lyginant su 1989 m. Baltijos keliu, 2019 m. Honkongo kelio organizavimas sukėlė daugiau sunkumų dėl protestų lyderių trūkumo ir geografinės Honkongo padėties. Baltijos kelią organizavo politiniai lyderiai, o Honkongo kelią organizavo skirtingos individų grupės susirašinėjimų programėlėje „Telegram”, pagrindiniai planai buvo diskutuojami Honkongo internetiniame forume „LIHKG”. Suformuoti vientisą žmonių grandinę nuo Kauluno pusiasalio iki Honkongo salos buvo neįmanoma, kadangi Viktorijos uostas skiria Honkongo salą nuo likusios teritorijos. Visgi honkongiečiams pavyko suformuoti efektyvią judančią žmonių grandinę nuo vienos keltų prieplaukos pusės iki kitos.

2019 m. minint Baltijos kelio 30-metį, apytiksliai 12 000 lietuvių suformavo simbolinę žmonių grandinę, kad pagerbtų 1989 m. Baltijos žmonių grandinę, kuri taikiai pasipriešino sovietiniam totalitariniam režimui. Tuo pačiu metu, apytiksliai 200 Lietuvos gyventojų pademonstravo savo solidarumą demokratiją palaikantiems laisvės kovotojams Honkonge, suformuodami žmonių grandinę Katedros aikštėje, Vilniuje. Šią žmonių grandinę organizavo buvęs Seimo narys Mantas Adomėnas, Emanuelis Aingeris, Emilija Kilinskaitė bei Rimas Šapauskas. Nors šią solidarumo akciją mėgino sutrukdyti Kinijos piliečiai, remiami Kinijos ambasados Vilniuje, Honkongo remėjų ir Kinijos nacionalistų susitikime sužeistųjų nebuvo.

 

Pranešimą paskelbė: Lietuvos Respublikos Seimas
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2022-08-24 15:09
Tarptaut.santykiai, Politika
Renginio pradžia
2022-08-25, ketvirtadienis12:00
Renginio vieta
Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai)
pasidalinti
atgal