2022 m. rugsėjo 29 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)
Restoranų žlugimas, bankrotą pasitinkantys verslai, energetiniai iššūkiai ir darbuotojų atleidimai. Apie šias problemas ketvirtadienį Seime kalbėjo Lietuvos maitinimo, apgyvendinimo, reabilitacijų, kelionių ir kitas paslaugas teikiančių asociacijų atstovai Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ iniciatyva surengtoje diskusijoje.
„Matydami, kaip visa Europa energetinės krizės akivaizdoje ieško nestandartinių sprendimų, kaip padėti gyventojams ir verslams išeiti iš sudėtingos situacijos, patys negalime nusikalstamai nuleidę akis tiesiog laukti. Gilėjanti krizė yra mūsų visų krizė, tai nėra nepakeliamą mokesčių naštą mokančių gyventojų problema, tai nėra išsilaikyti nebegalinčių verslų problema. Tai mūsų visų reikalas, į kurį turime reaguoti ir priimti savalaikius sprendimus. Tikiuosi, kad tai suvokia Vyriausybė, nes atsakymų ir aiškaus pagalbos plano verslams bei gyventojams reikia dabar“, – teigia Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas.
Diskusijoje kalbėjęs Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovas Liutauras Čeprackas pabrėžė, kad šis sektorius yra ant žlugimo slenksčio, o Vyriausybės planai panaikinti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą spartina verslo užsidarymą.
„Kalbant apie 9 procentų PVM tarifą, tai yra puikus mechanizmas paremti įmones. Tačiau turime suvokti faktą, kad visi tie pinigai, kuriuos sutaupėme, kai jis buvo taikomas, nuėjo ne į skolų padengimą, bet į algų kėlimą darbuotojams. Dabar mes tampame situacijos įkaitais. Dirbame tam, kad susimokėtumėme atidėtus mokesčius. Tuos valdžios atstovus, kurie kalba, kad „jūs gyvenate gerai“, kviečiu ateiti ir pasižiūrėti, kaip yra iš tikrųjų. Kviečiu praeinant gatve matyti tuščias patalpas su užrašu „nuoma“, – teigė L. Čeprackas.
Pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, pirmąjį šių metų pusmetį šalyje jau bankrutavo 81 maitinimo įmonė, kai per praėjusius dvejus metus iš viso buvo 67 bankrotai. „Nesuprantame, kodėl premjerė nesako „imkite dar vieniems metams tą patį PVM ir išgyvenkite. Juolab kai maitinimo verslas yra antras po eksporto, kuris atneša mokesčius valstybei, taip pat minėta PVM lengvata ištraukia verslą iš šešėlio“, – svarstė E. Šiškauskienė.
Šiltnamių asociacijos primininkas Evaldas Masevičius antrino, kad energetikos kaštai kelia milžinišką išnykimo grėsmę. „Esame sukrėsti dėl ateities. Šiltnamių sektoriuje tiesiogiai dirba apie 600 darbuotojų. Energetiniams kaštams tapus nebepakeliamiems, gali tekti atsisveikinti su šiais darbuotojais. Užsidarius sektoriui, turėsime užduoti klausimą – kokios kokybės daržoves valgys Lietuvos gyventojai. Ar tai bus agurkai iš Kenijos, natūralizuoti Olandijoje, pomidorai iš Afrikos, natūralizuoti Ispanijoje, keliaujantys dvi savaites iki mūsų, bet išliekantys tokie patys, kaip ką tik nuskinti?“ – retoriškai klausė E. Masevičius.
Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas Udrius Armalis dėl dialogo nebuvimo pirštu bedė į ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę. Pasak jo, ne kartą buvo kreiptasi dėl paramos turizmo sektoriui, tačiau visi prašymai buvo ignoruojami, o į kvietimus ministrei A. Armonaitei susitikti, deja, atsakymo niekada nebuvo gauta.
Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos valdybos narys Rimantas Černiauskas taip pat paminėjo valdžios dėmesio verslui stoką. „Jeigu anksčiau mūsų sąnaudose elektros kaštai sudarydavo apie 2–3 proc., tai dabar jie siekia net 13 proc. ir daugiau. Šildymui išlaidos siekdavo apie 3 proc., dabar, prognozuojama, kils iki 7–8 proc. Palangos reabilitacijos ligoninė per 6 mėnesius turėjo apie 160 tūkst. eurų nuostolių – to niekada nebuvo. Esame pasiruošę dirbti daug, ne vien prašyti pagalbos. Tačiau norisi iš valstybės institucijų supratimo ir atvirumo, o ne tik badymo pirštais, kad ir taip neva daug uždirbame“, – kalbėjo R. Černiauskas.
Medienos taros gamintojų asociacijos atstovas Vaidas Dungveckis nurodė, kad šiai dienai elektros kaina sudaro 10 proc. kaštų, kai anksčiau sudarė tik apie 1 proc. Pasak jo, šio sektoriaus verslui sunku konkuruoti su Lenkija, kitomis valstybėmis, jis negali būti konkurencingas, nes neeksportuoja produkcijos.
Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidiumo narys Ramūnas Damalakas taip pat minėjo, kad dalis sektoriaus mažina gamybą, yra atleidžiami darbuotojai, svarsto apie veiklos nutraukimą, tačiau Vyriausybės ryžto padėti nėra.
„Energijos kainų šuolis sudegino mūsų apyvartos lėšas. Liūdna girdėti, kai viena didžiausių liną gaminančių įmonių Lietuvoje atsidėjo pinigų ne tam, kad investuotų, o tam, kad galėtų tinkamai uždaryti verslą, nutikus tokiai būtinybei. Prašome realios pagalbos. Už mūsų stovi 10 tūkst. darbuotojų, jų šeimos nariai, pastatai, kuriuos nėra taip lengva uždaryti ir atidaryti, kol ateis geri laikai. Atrodo, yra supratimas iš ministerijų, kas vyksta ūkyje, tačiau nesiryžtama sekti kitų šalių pavyzdžiu, kurios iš tiesų padeda savo verslams. Vyriausybė nesiryžta padėti kompensuoti išaugusių kaštų dalį“, – pažymėjo R. Damalakas.
Jis Vyriausybei pateikė šiuos prašymus: skubiai padėti pramonei pasiskolinant lėšas, įsirengiant saulės ir vėjo jėgaines, suteikiant nors dalinę paramą specialistų ir kvalifikuoto darbo jėgos išlaikymui kompensuojant prastovas, randant galimybę finansuoti energijos tiekėjus, kad jie galėtų atidėti mokėjimus už elektrą.
Kviečia sekti užsienio šalių patirtimi
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai pažymi, kad skirtingai nei Lietuvos Vyriausybė, iki šių metų rugsėjo mėn. parama verslui, įskaitant smulkųjį ir vidutinį, buvo numatyta Austrijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Slovėnijoje ir Suomijoje.
Pavyzdžiui, Estijoje 2022 m. sausio–kovo mėnesiais verslo įmonėms buvo 100 proc. kompensuojami tinklo mokesčiai už suvartotą elektros energiją ir gamtines dujas. Be to, vyriausybė skyrė 50 mln. Eur paskolų garantijoms.
Jungtinėje Karalystėje pagal naują 6 mėn. schemą įmonėms ir kitiems nebuitiniams energijos vartotojams, įskaitant labdaros organizacijas, viešojo sektoriaus įstaigas, mokyklas ir kt., bus teikiama tokia pati parama, kaip ir vartotojams.
Čekijoje parengtas veiksmų planas, kuris padės įmonėms ir verslininkams padengti paskolas bankuose, rems eksportą. Iš 2,7 mlrd. eurų paramos paketo, apie 1,6 mlrd. eurų skirta įmonių už energiją mokamoms sąskaitoms sumažinti šildymo sezono metu.
Lenkija paskelbė apie planus „įšaldyti“ šių metų elektros energijos kainas namų ūkiams už pirmus 2 000 kWh.
Slovėnijoje valstybė finansuos 30 proc. arba 70 proc. dėl aukštų dujų ir elektros kainų labiausiai kenčiančių įmonių energijos sąnaudų.
Austrija kovai su išaugusia našta dėl energijos kainų numatė skirti 4 mlrd. eurų. Tarp taikomų priemonių – kompensacijos už degalus amatininkams ir prekybininkams, avansinį pelno mokestį ir pajamų mokestį mažinančios likvidumo priemonės, finansinė parama įmonėms, skatinant pereiti prie alternatyvių energijos rūšių.
Vokietijoje veikia energijos sąnaudų mažinimo programa, skirta įmonėms, kurios ypač kenčia nuo didelių energijos kainų. Vienai įmonei skiriama iki 50 mln. Eur subsidija.
Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ primena, kad praėjusią savaitę Seimo opozicinės frakcijos pateikė 17 įstatymų projektų, skirtų mažinti energetinės krizės ir augančių kainų pasekmes Lietuvoje. Valdančiųjų balsai lėmė, kad Seime daugumai jų nebuvo pritarta.