EBPO šalių švietimo ataskaita Lietuvai: koks finansavimas – tokie ir rezultatai

Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS), vienijanti daugiau nei 11 tūkstančių pedagogų, ragina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministrę Jurgitą Šiugždinienę imtis iniciatyvos ir nedelsiant spręsti Lietuvos švietimo sistemos finansavimo atsilikimą nuo išsivysčiusių šalių vidurkio.

„Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios nare yra ir Lietuva, spalį paskelbė ataskaitą, pagal kurią matyti, kad tragiškai atsiliekame finansuodami švietimo sistemą. Įvertinus ataskaitos skaičius, lieka griebtis už galvos ir reikalauti ŠMSM ministrės J. Šiugždinienės atsakomybės už neveiklumą. Lietuvos politikai deklaruoja, kad siekia geriausių EBPO šalių lygio švietimo, tačiau finansavimo tam neskiria. Todėl ir turime tokius mokinių pasiekimus, kurie tik blogės“, - sako LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.

Ataskaitoje nurodoma, kad visos EBPO šalys švietimui skiria ženklią biudžeto dalį. 2019 m. EBPO šalys švietimo ir mokslo įstaigoms vidutiniškai skyrė 4,9 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvoje finansavimas sudarė tik 3,5 proc.

Valstybės išlaidos švietimui nuo pradinio iki aukštojo mokslo Lietuvoje sudarė 8,9 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų. Kai, tuo tarpu, EBPO vidurkis siekia 10,6 proc.

„Jeigu aklai vertiname procentus, skirtumas gali neatrodyti toks didelis, tačiau procentus pavertus pinigais, skaičiai susidaro įspūdingi. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad lyginama su vidurkiu, o ne šalimis, kurios skiria daugiausiai lėšų“, - teigia E. Milešinas.

Išlaidos švietimui, išreikštos BVP arba valstybės biudžeto dalimi, yra svarbūs rodikliai ir  rodo, kokią svarbą šalys teikia švietimui priimdamos biudžetinius sprendimus. Tačiau šie skaičiai neparodo bendros vienam mokiniui tenkančios finansavimo sumos, nes BVP lygis, valstybės biudžetai ir mokinių skaičius įvairiose šalyse skiriasi.

Vertinant lėšų kiekį, tenkantį vienam besimokančiam, skirtumai dar didesni Lietuvos nenaudai. EBPO šalys nuo pradinio iki aukštojo mokslo vidutiniškai skiria 12 160 EUR vienam mokiniui per metus. Kai, tuo tarpu, Lietuva 2019 m. vienam mokiniui per metus išleido 8 250 EUR. Lietuvos išlaidos mokinio ugdymui nuo 6 iki 15 metų amžiaus buvo 73 137 EUR, o EBPO vidurkis – 107 000 EUR.

„Svarbu pažymėti, kad didžiąją šių investicijų dalį sudaro pedagogų darbo užmokestis. Išsivysčiusių šalių politikai ir švietimo ministrai suvokia, kad kalbėdami apie švietimą, kalbame apie investicijas į šalies ateitį ir jos klestėjimą. Tuo tarpu mūsų ministrė vis dar kalba, kad mokytojo profesija, tai – pašaukimas. Su tokiu požiūriu ir tokiu pedagogų finansavimu apie išsilavinusią Lietuvą galime net nesvajoti“, – įsitikinęs E. Milešinas.

EBPO šalys vidutiniškai per metus išleidžia apie 10 063 EUR vienam mokiniui pradinėse klasėse ir 11 561 EUR vienam mokiniui vidurinėje mokykloje. Lietuvoje vienam mokiniui pradinėse klasėse tenka 7 195 EUR per metus, o vidurinėje – 7 329 EUR. Be to, vidurinėje mokykloje tai vienos mažiausių verčių EBPO šalyse.

Visą EBPO ataskaitą galite rasti:

https://eiwebsite.blob.core.windows.net/uploads/20221003_083039_EAG2022_CN_J-to-Z.pdf?sv=2019-10-10&ss=b&srt=o&sp=rdx&se=2030-05-26T22:00:00Z&st=2020-05-26T14:11:47Z&spr=https,http&sig=fqlBEId9cO6/PzqL9OFD54Ufvt33KDBvH/hM9wsIvLA%3D

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) vienija daugiau nei 11 tūkst. narių visoje Lietuvoje ir yra didžiausia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) priklausanti profesinė sąjunga.