Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centras informacija

Kuršių marios yra didžiausias Lietuvos gėlo vandens telkinys, svarbus ekologiniu, rekreaciniu,  ir ūkiniu požiūriu. Marios pasižymi dideliu produktyvumu, yra svarbus žuvų neršto bei migracijų kelias. Dėl didelės žuvų gausos ir įvairovės mariose didelę svarbą turi tiek nuo seno tradiciškai vykdoma intensyvi verslinė, tiek vis didesnę reikšmę įgaunanti mėgėjiška žvejyba. Verslinėje žvejyboje Kuršių mariose naudojami įvairūs verslinės žvejybos įrankiai – tinklai ir įvairaus tipo gaudyklės, tačiau pastaruoju metu tinklų žvejyboje naudojama vis mažiau, o gaudyklių reikšmė vis didėja dėl jų efektyvumo.

Gaudyklės galėtų būti tvarus žvejybos įrankis - į jas pakliuvusios žuvys, skirtingai nei tinkluose, dažniausiai nežūsta ir lieka gyvos iki tol, kol žvejas paima ar paleidžia. Pastaraisiais metais mariose pradėtos naudoti patobulintos konstrukcijos inkaruojamos marinės gaudyklės: jos yra lengviau pastatomos nei gaudyklės ant kuolų, jomis gali būti žvejojama įvairiose marių akvatorijose, nepriklausomai nuo marių dugno. Tiesa, gaudyklių tvirtinimas naudojant inkarus nėra jokia naujiena – taip gaudyklės buvo tvirtinamos ir senais laikais žvejojant akvatorijose su kietais dugnais, tačiau inkarų naudojimą ribodavo pastarųjų kaina. Kuolais tvirtinamos gaudyklės naudojamos ten, kur marių dugnas minkštas, o jų pastatymui iškertama daug medžių. Be to, kuolai gana greitai sutręšta ir yra nebetinkami naudoti, kartais viršutinė dalis nulūžta, o likusi povandeninė dalis kelia pavojų laivybai. Tačiau dėl konstrukcinių ypatumų inkaruojamų gaudyklių tinklo akyse įsipainioja nemažai neverslinio dydžio (kitaip tariant, per mažų) arba saugomų žuvų, kurios  tikrinant gaudyklę būna jau mažai gyvybingos ar negyvos. Dėl to nukenčia marių žuvų bendrijos ištekliai, o tai juk nenaudinga nei verslo, nei rekreaciniu ar ekologiniu požiūriu. Gamtos tyrimų centro 2017-2018 m. vykdyto ribotos apimties tyrimo metu buvo nustatyta, kad patobulintos konstrukcijos marinės gaudyklės pasižymi ne tik dideliu efektyvumu, bet ir ženkliu neverslinės priegaudos kiekiu, lyginant su senos konstrukcijos gaudyklėmis. Didelė priegaudos dalis buvo negyvybinga, nemaža dalis šių žuvų buvo įsipainiojusios į gaudyklės tinklo akis. Ypač dideliu mirtingumu pasižymėjo sterkai, salačiai, žiobriai. Atlikus pradinį tyrimą tapo akivaizdu, jog siekiant sumažinti žuvų priegaudą bei mirtingumą yra reikalinga gaudyklių modifikacija arba kitoks gaudyklių tikrinimo būdas, bet tuo metu tokio pobūdžio mokslinių tyrimų nebuvo.

2020 metais Gamtos tyrimų centro mokslininkai, bendradarbiaudami su Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“, Kuršių mariose pradėjo vykdyti tyrimą „Inkaruojamų marinių gaudyklių žuvų priegaudos mažinimas Kuršių marių žvejyboje“, finansuojamą Europos sąjungos Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo. Šio tyrimo metu Kuršių mariose skirtingais sezonais buvo vykdomi eksperimentai, skirti išsiaiškinti, kokios gaudyklių tinklo akytumo modifikacijos bei gaudyklių tikrinimo būdai galėtų būti tvaresni. Tyrimo metu buvo lyginami modifikuotų ir nemodifikuotų gaudyklių laimikiai ir priegauda realiomis sąlygomis Kuršių mariose.

Tyrimo metu vertinant žuvų dydžio struktūrą nustatyta, jog verslinio dydžio žuvys sudarė kiek daugiau nei pusę tyrimų laimikių pagal skaičių, pagal biomasę  - daugiau nei tris ketvirtadalius. Gaudyklių tikrinimo būdo pakeitimas negyvybingos priegaudos dydį leido sumažinti kelis kartus, taip reikšmingai sumažinant neigiamą poveikį: gaudykle pagautos žuvys buvo ne įprastai visos suverčiamos į valtį, o tam pritaikytu graibštu semiamos iš gaudyklės maišo, greitai rūšiuojamos, priegauda nedelsiant paleidžiama. Testuojant standartines gaudykles bei įvairias gaudyklių modifikacijas negyvos neverslinio dydžio žuvys pagal skaičių vidutiniškai sudarė iki 10 % visų žuvų (daugiausiai maži sterkai, ešeriai ir ožkos). Tyrimo metu nustatyta, jog iš polipropileno pagamintoje gaudyklėje bendras laimikis buvo beveik dvigubai mažesnis, priegauda nežymiai didesnė lyginant su gaudykle pagaminta iš kaprono, tačiau žuvų mirtingumas iš tokios medžiagos pagamintoje gaudyklėje buvo beveik du kartus mažesnis. Labai pasiteisino gaudyklės taip vadinamų „ingerklių“ tinklo akių sumažinimas nuo 30 mm iki 20-22 mm – buvo stebimas mažas į tinklo akis įstrigusių negyvybingų žuvų skaičius. Tačiau katilo akytumo sumažinimas lėmė atvirkščią rezultatą - padidino tiek priegaudos dydį, tiek jos mirtingumą. Padidinus gaudyklės sparno, nukreipiančio žuvis į gaudyklę, akių dydį nuo 30 mm iki 40 mm, bendras laimikis sumažėjo ketvirtadaliu, tačiau nustebino tai, jog priegaudos dalis laimikyje padidėjo (nuo 12 iki 18 %), o negyvos priegaudos dalis laimikyje buvo beveik du kartus didesnė. Lyginant priegaudą skirtingais metais, jos dalis bendrame laimikyje skyrėsi du kartus, negyvos priegaudos dalis laimikyje skyrėsi nežymiai (9,1 ir 7,7 %). Tokius didelius priegaudos skirtumus gali lemti nevienodas skirtingų žuvų rūšių išteklių pasipildymas jaunomis žuvimis, tad skirtingų žuvų rūšių jauniklių kintantis gausumas skirtingais metais gali lemti ženklius priegaudos pokyčius. Tyrimas taip pat parodė, jog gausiausiai pagaunamų nedidelių karšių ir sterkų priegaudos mirtingumas labai skiriasi – sterkai akivaizdžiai jautresnė žuvų rūšis. Įdomu tai, jog priekrantės ir atvirų marių akvatorijose priegauda taip pat žymiai skyrėsi – atviroje marių akvatorijoje negyvos priegaudos dalis neviršijo 1 %. Žymiai didesnę priegaudą ir jos mirtingumą gali lemti žvejybos akvatorija – arčiau kranto žuvų jauniklių gausumas būna didesnis.

Gaudyklės yra efektyvus žvejybos įrankis, tačiau priegauda gali būti ženkli, priklausomai nuo žvejybos akvatorijos ir atskirų žuvų rūšių jaunų amžinių grupių gausos skirtingais metais. Apibendrinant tyrimą, galima teigti, jog modifikuojant gaudyklės akytumus bei keičiant gaudyklių tikrinimo būdą didžioji priegaudos dalis gali būti, skirtingai nei iš tinklų, paleista gyvybinga.

Tyrimo metu gauti rezultatai yra svarbūs Kuršių marių žuvų išteklių naudotojams, ypač žvejams verslininkams, kuriems yra aktualu turėti efektyvius atrankiosios žvejybos kriterijus atitinkančius įrankius, leidžiančius vykdyti tvarią žvejybą. Įgyvendinus tyrimą, bus pasiūlyti žuvų priegaudos ir mirtingumą marinėse gaudyklėse mažinantys sprendimai, leidžiantys vykdyti tvaresnę verslinę žvejybą.