Verslai kaime - ne mano daržas

Verslai kaime - ne mano daržas

Danas ARLAUSKAS

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius

Beveik du dešimtmečius kaip Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas bendradarbiavau su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovais verslo kaime plėtros klausimais. Nesvarbu, kokios partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Darbo, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – deleguoti ministrai visada vadovavosi Europos Sąjungos nustatytomis Kaimo plėtros fondo (KPF) skirstomų lėšų panaudojimo kryptimis ir taisyklėmis.

Viena iš pagrindinių šio fondo krypčių, kuri atsispindi ir jo pavadinime, yra kaimo, kaip didelės dalies visų šalių teritorijų, vystymas. KPF sukurtas ne žemės ūkiui finansuoti, o užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą. Tai suprato visi žemės ūkio ministrai, su kuriais bendravau nuo 2002 iki 2020 metų. Deja, pastaruosius dvejus metus žemdirbiai akivaizdžiai mato ministro Kęstučio Navicko žemės ūkio, kaip šakos, neišmanymą, o mums, verslo atstovams, tenka konstatuoti jo dar ir kaimo plėtros politikos neišmanymą.

2022 m. ministras visiškai panaikino galimybes naudoti ES paramos lėšas ne žemės ūkio gamybos ir paslaugų sektoriui kaimo vietovėse. O tai iš esmės užkerta kelią darbo vietų kūrimui kaimo vietovėse, nes naujos darbo vietos buvo privalomos kurti tik verslo įmonėse. Kiekviename iš verslo projektų, gavusių 200 000 Eur ES paramą, buvo sukuriamos ne mažiau kaip 4 naujos darbo vietos kaimo vietovėje, išlaikomos ne mažiau kaip 5 metus. Visos kitos priemonės, pagal kurias skiriama ES parama, praktiškai mažina darbo vietų skaičių kaimo vietovėse, nes diegiamos inovatyvios žemės ūkio technologijos leidžia įvairius žemės ūkio darbus atlikti su mažesniu darbuotojų skaičiumi. Tuo būdu priemonė „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“, kuriai kasmet nuo 2004 metų būdavo skiriama po 15–20 mln. Eur, per nepilnus du K. Navicko vadovavimo ministerijai metus visiškai sužlugdyta.

Matydami ministro ryžtą naikinti verslą kaime, 2021 m. į jį kreipėmės ne tik mes, verslo, bet ir žemės ūkio sektorių atstovai, prašydami ES paramos lėšas verslui kaime įtraukti į ŽŪM rengiamą 2023–2027 metų programą. Tačiau K. Navickas savo atsakymą žemės ūkio sektoriaus atstovams suformulavo visiškai iškreipdamas 2021 metų eigoje vykusią viešą diskusiją dėl verslo padėties kaimo vietovėse: „ŽŪM, derindama su socialiniais partneriais, priėmė sprendimą 2023–2027 m. atsisakyti investicinės paramos, kuri tiesiogiai nesusijusi su žemės ūkio plėtra, teikimo.“ Kaip galima taip akiplėšiškai manipuliuoti situacija į savo sprendimą panaikinti paramos verslui priemonę įtraukiant ir socialinius partnerius?

Kokie socialiniai partneriai gali nuspręsti neskirti 50 mln. Eur, nepanaudotų verslo plėtrai 2021–2022 m., arba atsisakyti investicinės 100 mln. Eur paramos 2023–2027 metų laikotarpiui? Gal K. Navickas galėtų įvardinti tuos socialinius partnerius, kurie kartu su juo priešinasi ES strategijai, patvirtintai Europos Komisijos komunikatu Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui 2021 m. birželio 30 d. ? Dokumente „Ilgalaikė ES kaimo vietovių viziją: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 m.“ aiškiai išdėstoma ES pozicija į kaimo vietovių plėtrą: „Komisija imsis įvairių veiksmų, įskaitant mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo veiklą, ypatingą dėmesį skirdama kaimo vietovėse jau įsisteigusioms arba ketinančioms įsisteigti mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Tai leis verslininkams ir mažosioms įmonėms persikelti į kaimo vietoves ir padės jiems prisitaikyti prie besikeičiančios ekonominės aplinkos, rasti nišų novatoriškiems verslo metodams, bendradarbiauti ir telktis į klasterius, taip pat plėtoti naujus ekonomikos sektorius.“

Visų šalių vyriausybės neabejotinai vadovausis nauja kaimo vizija iki 2040 metų. Išskyrus vieną šalį – Lietuvą, kurioje ministras turi savo viziją, leidžiančią permetinėti dešimtis milijonų iš vienos kaimo vystymo krypties į kitą. Tad Lietuvos kaimuose ES paramos niekada nebegaus medienos perdirbimo įmonės, autoservisai, kirpyklos ir ambulatorijos bei daugelio kitų profilių įmonės, kurios atsirado ir plėtojo savo veiklas 2004–2006, 2007–2013, 2014–2020 metų ES paramos skirstymo programiniais laikotarpiais. Tai pamatę žmonės toliau trauks iš kaimų į miestus, į užsienį.

Nejauku ir pikta, kad šalyje vienai iš ministerijų gali vadovauti žmonės, nesuprantantys ES politikos, neskaitantys Vyriausybės, kuriai atstovauja, programos. Pernai vienas iš žemės ūkio viceministrų išrėžė aiškią šios ministerijos nuostatą: „ŽŪM prioritetas yra žemės ūkio gamyba.“ Jis tikriausiai buvo labai susitapatinęs su savo darbovietės pavadinimu. Jei iš tikrųjų šioje ministerijoje vyrauja toks supratimas, tai gal reikia ją pervadinti į Kaimo reikalų ministeriją, kad jie suvoktų, kuo iš tiesų turėtų rūpintis, kad žmonės liktų savo gyvenamosiose vietose. Tačiau net ir deklaruodami, kad atstovauja žemės ūkio gamybininkų interesams, jie faktiškai jiems neatstovauja, ką rodo ir pastarųjų dienų ministerijos atstovų pasirodymai. Ministro pasisakymas Europos Ministrų taryboje buvo tikrai apgailėtinas. Ne ką geriau ministerijos vadovai pasirodė ir Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje spalio 12 dieną. Kai jų buvo prašoma skirti ES paramos lėšų ūkininkams, turintiems didžiulių problemų dėl energetinių išteklių kainų šuolio, viceministras sugebėjo išlementi, kad ministerija ne tam skirta ir reikia šiais klausimais kreiptis į Energetikos ministeriją. Visi jau senai suprato – niekas iš šios ministerijos vadovų nesidomi ne tik ES dokumentais, bet ir tuo, kas darosi kaimyninėse šalyse. Nereikia toli važiuoti – Lenkijoje daugiau nei 300 000 Eur ES paramos skiriama ūkininkams, statantiems saulės elektrines savo ūkių reikmėms. Mūsų šalies ūkininkai dabar susiduria su tokia pačia ministerijos vadovų arogancija, kuria dangstoma visiška nekompetencija, su kokia susidūrė kaimo verslų atstovai 2021 m. Siūlėme pažiūrėti į Lenkijos, kitų šalių pavyzdžius, kai ES parama skiriama verslo pradžiai ir plėtrai. Tačiau ŽŪM vadovai buvo labai tvirti ir nesivargino praplėsti akiračio.

Pabaigai noriu priminti Europos Audito Rūmų ataskaitą, kurią paskutiniame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje pristatė jos narys Rimantas Šedžius: „Lietuvos kaimo gyventojų užimtumas, palyginti su kitomis šalimis, yra vienas mažiausių.“ Dar tenka priminti, kad vėl ryškiai didėja gyventojų emigracija – šiemet išvyko jau daugiau kaip 30 tūkst. žmonių, kurie palieka gimtinę, nes nemato perspektyvos. Ministrui K. Navickui, kaip politikui, reikėtų matyti platesnį tenkančių iššūkių kontekstą, o ne kaip kokiam vienkiemio gyventojui užsidaryti savo valdose.

„Ūkininko patarėjas“ 2022 10 20

https://ukininkopatarejas.lt/leidinys/ukininko-patarejas-nr-120-2022-m-spalio-20-d/#