Ateities komitetas: „Lietuva gręžiasi globalių inovacijų kryptimi“

2022 m. lapkričio 11 d. pranešimas žiniasklaidai

Sparti Lietuvos inovacijų ir technologijų pažanga pasiekė naują plėtros pakopą, kai tradiciniai inovacijų ir technologijų organizavimo būdai tampa vis mažiau veiksmingi, o atskirose srityse net matomi stagnacijos ar nesusikalbėjimo požymiai, kylantys dėl nepakankamų šiuolaikiškų problemų sprendimų. Suprasdamas išskirtinį inovacijų ekonomikos vaidmenį šalies konkurencingumui ir socialinei raidai, Seimo Ateities komitetas inovacijų ir technologijų strateginiam planavimui ir valdymui skiria ypatingą dėmesį.

Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata, pristatydamas lapkričio 11 d. posėdžio klausimą apie inovacijų visuomenės ir ekonomikos strategines perspektyvas, pažymėjo, kad jau laikas didinti strateginį inovacijų planavimo, organizavimo ir finansavimo koordinavimą, kuris leistų sparčiau diegti inovacijas visais lygiais, pradedant socialinių inovacijų plėtra ir baigiant aukščiausiomis technologijomis. 

Ateities komitetas suformulavo posėdžio tikslą – siekti holistinio požiūrio į inovacijų ir technologijų plėtrą, pereiti nuo sektorinės sampratos prie inovacijų visuomenės ir ekonomikos kūrimo principų. Ši ambicija – tai žingsnis link šalies, kaip vieno iš globalaus inovacijų mazgų, kūrimo strategijos.

Posėdyje konstatuota, kad turime sektorinių sričių, kuriose išplėtotos ir sparčiai tobulinamos inovacijų ekosistemos ir startuolių platformos. Brandžias sektorines inovacijų strategijas pristatė Energetikos ministerijos Inovacijų grupės vadovas Žilvinas Danys, Susisiekimo ministerijos viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento direktorė Virginija Žoštautienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja Raimonda Janonienė.

Diskusijoje išryškėjo keletas itin opių probleminių klausimų, kuriuos būtina kuo skubiau spręsti. Pirmiausiai – tai strateginės bendradarbiavimo platformos, šalies inovacijų ir technologijų programinio planavimo, strategavimo ir koordinavimo klausimai. Tokios bendradarbiavimo erdvės kūrimas iš esmės tenka Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Pradinius darbus ir idėjas pristatė šios ministerijos  Inovacijų ir pramonės departamento direktorius Ričardas Valančiauskas. Jis ir Inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė atkreipė dėmesį į inovacinės plėtros strateginių organizavimo modelių modernizavimo aspektus, išskiriant strateginius prioritetus, finansavimą, efektyvumo klausimus.

Inovacinės veiklos fragmentacija nėra vien tik sektorinė problema. Tai pažymėjo ir Vyriausybės kanceliarijos Strateginio valdymo grupės vadovė Daiva Žaromskytė-Rastenė ir INVEGA generalinio direktoriaus pavaduotoja, Verslo plėtros direktorė Inga Beiliūnienė.

Kritinių technologijų plėtrai ypač skausmingas mokslinių tyrimų atribojimas nuo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) pažangaus diegimo ekonomikos sektoriuose – virstame iš naujas technologijas kuriančios šalies į jas taikančią šalį. Mokslinių tyrimų ir MTEP kompetencijų atribojimas atsispindėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patarėjos Rasos Kulvietienės pranešime. Dar viena skausminga šios skirties pasekmė – paskutinė Lietuvos vieta pagal mokymosi darbe indeksą. Tai savo išplėstinėje analizėje akivaizdžiai pademonstravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Vytautas Šilinskas. Jo pranešime išryškėjo ir inovacijos politikos formavimo branduolio – darbo organizavimo ir darbo vietų inovacijų – nebrandumas, negebėjimas tobulinti darbo organizavimo ir darbo vietos modernizavimo taip, kad darbas atitiktų globalizuoto pasaulio iššūkius ir reikalavimus. Dar plačiau – šis klausimas vėl grąžina prie nepakankamo mokslo ir verslo šiuolaikinių bendradarbiavimo formų diegimo, kai fundamentiniai tyrimai tiesiogiai transformuojami į MTEP.

V. Šilinskas taip pat akcentavo socialinių inovacijų trūkumą. Pasak pranešėjo, be socialinių naujovių vargu ar įmanoma kalbėti apie inovacijų visuomenę, kūrybinį šalies darbo pobūdį ir inovacijų kultūrą. Socialinės inovacijos ir darbo modelio tobulinimas – tai inovatyvios Lietuvos prielaidos. Socialinių inovacijų vaidmuo išdėstytas ir Vilmos Popovienės, Lietuvos socialinių inovacijų klasterių vadovės, bei „Investuok Lietuvoje“ strategijos vadovo Mariaus Stasiukaičio prezentacijose. 

Aptarti klausimai rodo, kad reikalingas technologijų ir inovacijų įstatymo revizavimas atsižvelgiant į šiuos naujai iškilusius tikslus ir sparčiai besikeičiančią socialinės ir ekonominės raidos situaciją.

Seimo Ateities komitetas nuolat stebi inovacijų ir technologijų būklę, svarsto aktualiausius klausimus, toliau tai darys ir žengs dar konkretesnius žingsnius skatinant nacionalinės inovacijų ekosistemos plėtrą, didinant konkurencingumą.

Seimo Ateities komiteto posėdžio vaizdo įrašą galima peržiūrėti „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Seimo Ateities komiteto pirmininkas

El. p. raimundas.lopata@lrs.lt

Parengė

Seimo Ateities komiteto biuro patarėjas

Arūnas Augustinaitis, mob. 8 686 60 890, el. p. arunas.augustinaitis@lrs.lt

Pranešimą paskelbė: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2022-11-14 09:28
Politika, ITT
pasidalinti
atgal