Seimui pristatytas valstybės tarnybos reformos projektas

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė Seimui pristatė Valstybės tarnybos įstatymo projektą Nr. XIVP-2066(3), kuriuo siekiama sukurti lanksčią, efektyvią ir modernią valstybės tarnybą. Pertvarkos rengėjai siūlo stiprinti vadovų grandį, investuoti į valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, tobulinti motyvacinę ir atlygio sistemas.

„Drąsiai teigiu, kad šiandien Seime pradedamu svarstyti įstatymų paketu ir Vyriausybės lygio darbais, mes pradedame realizuoti viską, ką dėl valstybės tarnybos pasižadėjome jūsų patvirtintoje Vyriausybės programoje. O būtent – suformuoti vadovų korpusą ir institucionalizuoti jo valdymą, įsteigti kokybiškai naują viešojo valdymo agentūrą kaip valdymo kompetencijų centrą, supaprastinti valstybės tarnybos reguliavimą, sudaryti sąlygas lankstesniam specialistų lygmens valdymui, įskaitant atrankas, galimybes lankstesniems ir geresnėms darbo sąlygoms ir taip pat sudaryti prielaidas realiam valstybės tarnautojų darbo vertinimui“, – pristatydama siūlymus sakė Ministrė Pirmininkė.

Pasak I. Šimonytės, šiuo metu neįvyksta 50 proc. valstybės tarnautojų, 30 proc. valstybės tarnybos įstaigų vadovų konkursų. 60 proc. darbuotojų yra nepatenkinti darbu valstybės tarnyboje: „Darbo užmokestis nekonkurencingas. Maždaug 40 proc. aukščiausios grandies vadovų atlyginimo atotrūkis nuo privataus sektoriaus. Ir, žinoma, pasikeitusi aplinka, nauji iššūkiai, kur reikalingos naujos kompetencijos, kiti gebėjimai.“

Pristatydama siūlomus pakeitimus premjerė pabrėžė vadovų vaidmens ir atsakomybės stiprinimą, vadovų rezervo formavimą, vadovų karjeros valdymą: atranką, kompetencijų ugdymą ir susitarimą su vadovu dėl jo kadencijos tikslų ir pan.

„Taip pat yra siūloma pereiti prie darbo užmokesčio, kuris būtų konkurencingas, o tuo tikslu yra įvedama nauja bazė, kuri priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio, ir tai leistų darbo užmokesčiams judėti kartu su rinka. Tai leistų išspręsti vieną iš esminių klausimų, kuriuos mes čia sprendžiame kiekvieno biudžeto metu: koks turi būti bazinis dydis, kuris pats savaime kaip dydis neturi absoliučiai jokios reikšmės šiuo metu, nes tai yra tiesiog skaičius, kuris kažkada buvo nustatytas, paskui per krizę buvo sumažintas, kažkam atrodant, kad tas skaičius yra kažkokia konstitucinė teisė, nors tai, tiesą sakant, yra tik biudžeto valdymo priemonė, ir toliau tas skaičius daugiau mažiau kažkaip pastaraisiais metais buvo jau indeksuojamas“, – sakė Ministrė Pirmininkė.

Kalbėdama apie daug klausimų keliantį siūlymą atsisakyti priedo už stažą premjerė pažymėjo, kad siūloma, jog visa tai, kas yra sukaupta iki įstatymo pakeitimo, būtų įtraukta į darbo užmokestį naujoje sistemoje.

Premjerė pabrėžė, kad dabartinė darbo užmokesčio sistema yra labai neskaidri: „Nors bazinis dydis per pastaruosius metus didėjo daugiau simboliškai, vis dėlto darbo užmokesčio fondas augo gerokai sparčiau. Tai liudija ekstensyvią plėtrą dažiausiai tada, kai tinkamos kompetencijos žmonės pasamdyti yra sudėtinga. Taip pat tai liudija, kad yra pasirenkami įvairūs kiti būdai bandyti kompensuoti nekonkurencingo darbo užmokesčio problemą, sakyčiau, dirbtiniai būdai: papildomi krūviai, viršvalandžiai ir visokiausi kiti manevrai, kurie kai kuriose veiklose ir kai kuriose profesijose yra pagrįsti ir labai aiškiai apskaičiuojami, tačiau jų taikymas gana horizontaliai per visą valstybės tarnybą indikuoja veikiau darbo apmokėjimo problemas visoje valstybės tarnyboje.“

Teikiamais pakeitimais vietoje Valstybės tarnybos departamento siūloma sukurti Viešojo valdymo agentūrą. Pasak premjerės, agentūra valdytų vadovų korpusą: jų atranką, karjerą, kompetencijų ugdymą, taip pat koordinuotų darbo užmokesčio politiką.

Valstybės tarnybos įstatymo projektui ir lydimiesiems teisės aktams pritarė 70, prieš balsavo 23 Seimo nariai, susilaikė 33 parlamentarai.

Pagrindiniu šių klausimo svarstyme paskirtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, projektus Seimo posėdyje numatoma svarstyti pavasario sesijoje.