2022 m. lapkričio 24 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Efektyvi, moderni, krizėms atspari ir visiems gyventojams prieinama sveikatos sistema Lietuvoje – nacionalinė siekiamybė. Prasidėjusi sveikatos priežiūros įstaigų reforma žengia pirmuosius žingsnius šių tikslų link. Sparti pasaulio kaita, kintantis ligų kontekstas, nauji geopolitiniai iššūkiai verčia priimti greitus sprendimus ir dar labiau išryškina strateginio planavimo svarbą. Šiandien vis garsiau kalbama, kad ateityje sveikatos sistemos kaitai didelę įtaką turės visuomenės senėjimas, klimato kaita, vis didėsianti pandemijų rizika, technologijų, dirbtinio intelekto pažanga. Tačiau ar apie ilgalaikę sveikatos sektoriaus strateginę perspektyvą mes diskutuojame pakankamai? Ar turime ilgalaikę sveikatos politikos viziją? Ar esame pasirengę pokyčiams? O gal ateitis jau yra dabartyje?

Savo įžvalgomis pasidalyti ir Lietuvos sveikatos politikos ateitį aptarti pakvietė Seimo Ateities komitetas surengtoje neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusijoje „Sveikatos politikos ateitis“. Diskusijos dalyviai dalijosi mintimis, ar Lietuvos sveikatos politikos vystymasis atliepia pasaulines tendencijas, kokie iššūkiai laukia sveikatos sistemos trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje, kokiomis ligomis sirgs visuomenė bei kaip jas gydysime ir ar būsime šiems pokyčiams pasirengę.

Ministro Pirmininko patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Živilė Gudlevičienė forumo metu pasiūlė ateities medicinos viziją, kurioje svarbų vaidmenį turėtų atlikti informacinių technologijų ir biotechnologijų diegimas ir naudojimas, o gydymas vaistais pacientams būtų skiriamas vis rečiau. „Ilgą laiką mūsų medicina buvo orientuota į diagnostiką ir gydymą vaistais, bet mažiau dėmesio skirta profilaktikai, sveikai gyvensenai, gyvensenos medicinai ir biotechnologijų diegimui. <...> Kaip aš matau, viena stipriausių ateities krypčių bus biotechnologijų diegimas. Ne vaistais spręskime problemą ir ne tik ligas stenkimės gydyti, bet pagalvokime apie įvairių technologijų diegimą tiek profilaktikai, tiek prevencijai, tiek diagnostikai ir net sveikatinimui“, – siūlė Ž. Gudlevičienė.

Kauno klinikų generalinis direktoriaus prof. habil. dr. Renaldo Jurkevičiaus teigimu, galvojant apie ateities sveikatos politiką svarbu keisti ligoninių sampratą, kuri jau dabar Lietuvoje yra pasenusi. Prelegento nuomone, ateities ligoninės turėtų būti labiau decentralizuotos, labiau orientuotos į skubiąją pagalbą, diagnostiką ir trumpą stacionarizavimą. „Tos ligoninės turėtų būti visiškai kitokios: su labai stipria skubiąja pagalba, pajėgia diagnostika, operacinėmis ir trumpu stacionarizavimu. <...> Suprantant, kad kitame dešimtmetyje mūsų ligoninės greičiausiai bus moraliai pasenusios, planuojant investicijas tikrai reikėtų galvoti ne apie dabar mūsų suprantamą ligoninės modelį, bet į pažangesnį, į procesą orientuotą“, – teigė R. Jurkevičius.

„Labai svarbu turėti galvoje, kad ji [sveikatos sistema – autorius] turi būti atspari, adaptyvi, greitai prisitaikanti ir net decentralizuota. Geopolitinį nestabilumą daug kas suvokia kaip trumpalaikį reiškinį. Aš galvoju, kad jis bus ilgalaikis, todėl tinklų, įvairių duomenų ir sankaupų pažeidžiamumas bus toliau labai didelis. Sukurti galimybę autonomiškai funkcionuoti sistemoms net esant dalies sistemų pažeidžiamumui yra labai svarbus dalykas“, – svarstė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas Vytautas Kasiulevičius. Jis atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį, kad ateities sveikatos apsauga turės būti paruošta krizėms, kurios kils ne tik dėl klimato kaitos ir migracijos, bet ir dėl sudėtingos saugumo situacijos.

„Lietuvos medikų sąjūdžio nuomone, reikėtų atstatyti balansą tarp atsakomybių už sveikatos sistemos paslaugas. Yra keturi subjektai, kurie turi prisiimti šią atsakomybę: valstybė, gydymo įstaigų administracija, dirbantys medikai ir pacientas. Šiuo metu matome labai nemalonias tendencijas, kad atsakomybę už sveikatos paslaugas siekiama suversti tik medicinos darbuotojui. <...> Vertinant atsakomybes, perdegimą ir didžiulius krūvius, tenkančius medikams, norėtųsi, kad visi mano paminėti subjektai dalintųsi atsakomybe vienodai“, – teigė Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė. Ji perspėjo, kad sveikatos švietimo trūkumas mūsų visuomenėje griauna atsakomybių balansą už visą sveikatos sistemą. Medicinos darbuotojams tenka pernelyg didelė atsakomybė už visą sistemą, todėl ateityje visi atsakingi veikėjai turėtų ja dalytis vienodai.

2022 m. lapkričio 23 d. diskusijoje dalyvavo Antanas Matulas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas; Vilma Augienė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė; Danguolė Jankauskienė, sveikatos apsaugos viceministrė; Živilė Gudlevičienė, Ministro Pirmininko patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais; prof. Feliksas Jankevičius, Santaros klinikų generalinis direktorius; prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, Kauno klinikų generalinis direktorius; prof. Vytautas Kasiulevičius, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas; Žilvinas Dambrauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius; Auristida Gerliakienė, Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė; Toronto universiteto mokslininkas prof. Artūras Petronis.

Diskusiją moderavo – Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.        

Seimo Ateities komitetas kartu su Sveikatos reikalų komitetu tęs Lietuvos sveikatos politikos ateities klausimo nagrinėjimą 2022 m. gruodžio 9 d. vyksiančiame bendrame komitetų posėdyje.

Diskusijos vaizdo įrašą galima rasti Seimo „YouTube“ paskyroje Atviras Seimas.