Trišalėje taryboje aptartas Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo projektas

Seime registruotas Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo projektas pristatytas ir aptartas Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje.

Trišalėje taryboje aptartos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios darbuotojų pasitelkimą į Nacionalinį krizių valdymo centrą, darbuotojų likviduojančių įvykį, ekstremalųjį įvykį, krizę ar ekstremaliąją situaciją ar šalinančių jų padarinius darbo ir poilsio režimą, atšaukimo iš atostogų ir kitas socialines garantijas.

Bendroje diskusijoje rastas visoms pusėms priimtinas sutarimas dėl tinkamo darbo ir poilsio režimo balanso, didesnių socialinių garantijų minėtiems darbuotojams reglamentavimo, kuris turėtų atsispindėti įstatymo projekte.

LR trišalė taryba – tai socialinių partnerių susitarimu iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių (centrinių profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovų) sudaryta institucija. Tarpusavio susitarimais taryba Seimui ir Vyriausybei pataria socialinės, ekonominės ir darbo politikos klausimais.

Vidaus reikalų ministerija, vykdydama Vyriausybės programą, parengė Civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą bei su juo susijusių įstatymų projektus, kad būtų pertvarkyta krizių valdymo ir civilinės saugos sistema.

Šios pertvarkos tikslas – sukurti integruotą krizių valdymo ir civilinės saugos sistemą, kad valstybės pasirengimas krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, branduolinėms ar kitoms galimoms nelaimėms būtų labiau koordinuojamas ir efektyvus.

Įstatymų pakeitimais siekiama sukurti nacionalinio lygmens krizių valdymo centrą, kuris nuolat stebėtų situacijas, vertintų grėsmes nacionaliniam saugumui ir jas prognozuotų, prisidėtų prie Vyriausybei nustatytų nacionalinio saugumo uždavinių įgyvendinimo.

Ir ankstesnių metų patirtis, ir pastarųjų metų valstybei kilę iššūkiai, susiję su keliomis ir skirtingo pobūdžio ekstremaliosiomis situacijomis (koronaviruso pandemija, neteisėtos migracijos ir Ukrainos karo pabėgėlių krizės), rodo akivaizdų poreikį keisti krizių valdymo mechanizmą valstybės lygiu.