Tyrimas: 7 iš 10 gyventojų jaučia finansinį nesaugumą – kaip jį pakeisti į ramybę

Rasa Butkuvienė, skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ direktorė

Augančių kainų, palūkanų bei bendro finansinio neužtikrintumo kontekste 73 proc. gyventojų jaučiasi daugiau ar mažiau finansiškai nesaugūs, atskleidžia reprezentatyvi gyventojų apklausa. Tačiau finansinis saugumas – ne tik išorės aplinkybių, bet ir mūsų įpročių bei elgsenos sąlygotas jausmas. Ką galime padaryti mes patys, kad jaustume didesnį finansinį stabilumą ir saugumą?

Kiekvieno asmeninė padėtis gali labai skirtis, tad ir galimybės vien savo sąmoningais veiksmais užsitikrinti didesnį finansinį saugumą yra ribotos. Kaip rodo apklausa, didelį finansinį nesaugumą jaučia 23 proc. gyventojų. Dažniausiai tai vidurinio išsimokslinimo, mažiausių pajamų respondentai, taip pat – rajonų centrų gyventojai.

Šiokį tokį finansinį nesaugumą sako juntantys 50 proc. gyventojų, ir šis nedidelis nerimas dėl finansų būdingas įvairios finansinės padėties gyventojams visoje šalyje.

Pagrindinė finansinės ramybės sąlyga

Jei sektorių, kuriame darbuojamės, tiesiogiai veikia ekonominiai sukrėtimai, nujaučiame arba jau susidūrėme su etatų mažinimu, mūsų atlyginimas yra nedidelis, o jo augimas nė iš tolo nepasiveja infliacijos, susiduriame su situacija, kurioje išorinės įtakos mūsų finansinei situacijai iš tiesų yra didelės. Tokioje situacijoje mūsų galimybės užsitikrinti finansinę ramybę ir didesnę savo situacijos kontrolę yra labiau ribotos, tačiau tai nereiškia, kad negalime nieko padaryti.

Tiesa ta, kad, kaip rodo ir apklausa, finansinį nerimą gali justi pačių įvairiausių pajamų žmonės. Net ir uždirbantys didesnį nei vidutinį atlyginimą gyventojai gali gyventi nuo algos iki algos, o mėnesio gale pritrūkti lėšų arba būti neužtikrinti, kad jų turės pakankamai, jei susidurs su neplanuotomis didesnėmis išlaidomis.

Taip nutinka todėl, kad neturime pakankamos savo finansų kontrolės ir nepakankamai gerai planuojame savo išlaidas. Taigi, pagrindinis būdas jaustis užtikrinčiau – labiau kontroliuoti savo finansus ir gerinti finansinę elgseną.

Kaip didinti atsparumą ir kontrolę

Atsparumo ir kontrolės didinimo būdai – seni kaip pasaulis. Visų pirma tai yra jau minėtas finansų planavimas. Net jei jaučiamės apgalvojantys savo pirkinius, ypač stambesnius, o kasdieninių išlaidų krepšelis neatrodo kažkuo išskirtinis ir nepakeliamas pagal gaunamas pajamas, tačiau jaučiame finansinę įtampą, tai reiškia, kad finansų planavimo mintyse mums nepakanka.

Siekiant užtikrintai valdyti savo finansus, rekomenduotina susikurti mėnesio asmeninį ar šeimos biudžetą. Jame turėtų atsirasti eilutės būtinosioms bei kintančioms išlaidoms, taip pat – taupymui ir, idealiu atveju, investavimui. Paskirstę savo pajamas visoms išvardytoms reikmėms matysime, kokių sumų negalime viršyti, idant pakaktų lėšų visiems, o ypač būtiniausiems poreikiams.

Iš to išplaukia kitas svarbus momentas – ne mažiau nei biudžeto lentelės sudarymas yra svarbus ir išlaidų sekimas. Norėdami neviršyti biudžeto eilutėse numatytų sumų, turime išsiugdyti įprotį periodiškai peržiūrėti savo išlaidas. Jei matome, kad kažkurioje eilutėje „išlipsime“ iš numatytų ribų, turime apgalvoti, kokios eilutės sąskaita. Tiesa, tai neturėtų būti daroma būtinųjų išlaidų ar taupymo eilutės sąskaita.

Finansinė piliulė nuo galvos skausmo

Dar vienas būdas susikurti stabilesnį pagrindą po kojomis finansinio neužtikrintumo aplinkybėmis – turėti sukaupus finansinį rezervą, daugeliui gerai žinomą „finansinės pagalvės“ pavadinimu. Ši, visai kaip oro pagalvė automobilyje, yra skirta siekiant sušvelninti finansinių netikėtumų smūgį.

Sunku būtų paneigti, kad turėdami santaupų galime jaustis ramiau bet kokių ekonominių sukrėtimų laikotarpiu. Finansų ekspertai visame pasaulyje rekomenduoja turėti sukaupus bent 3–6 mėnesių būtinųjų asmens ar šeimos išlaidų dydžio sumą. Ši padės netikėtai sumažėjus pajamoms ar atsiradus neplanuotų didesnių išlaidų.

Galiausiai, finansiniai klausimai kels kur kas mažiau galvos skausmo atsikračius įsiskolinimų, jei tokių turime. Na, o pasiekti šių tikslų padės jau minėtas finansų planavimas. Jei kurį laiką kruopščiai planuodami biudžetą prioretizuosime skolų valdymą ir taupymą, prisijaukinsime taip svarbios finansinės laisvės ir didesnio saugumo jausmą.