2023 m. vasario 24 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Vasario 23 d., ketvirtadienį, tarptautinės Vilniaus knygų mugės metu buvo pristatyta Seimo Ateities komiteto parengta strateginių įžvalgų studija „Rusijos karo prieš Ukrainą galimi poveikiai Lietuvai“, kurioje buvo svarstomi trys galimi Rusijos karo Ukrainoje ateities scenarijai ir jų poveikis Lietuvos saugumui ir socioekonomikai.

Studiją pristatė jos iniciatorius – Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. Jo teigimu, tokios ateities analizės rengimą paskatino užsienio analitinių centrų pavyzdys – juose svarstomi įvairūs karo Ukrainoje scenarijai.

„Idėja buvo labai paprasta. Mes daug kalbame apie pagalbą, teisingai kalbame apie mūsų buvimą ukrainiečiais, apie pergalę ir panašiai, bet, atsižvelgdami į tai, kad analitiniai centrai pradėjo svarstyti, kaip bus po karo, nutarėme, kad tokios studijos reikėtų ir mums. <...> Stengdamiesi politikus, akademinę ir apskritai visą visuomenę supažindinti su tuo, kas svarstoma pasaulyje apie Ukrainos ateitį, studijoje pateikėme apžvalgą: su aplinkos ekspertais, Lietuvos banko atstovais pabandėme sumodeliuoti tam tikrus galimus ateities pjūvius, liečiančius Lietuvą“, – kalbėjo R. Lopata.

Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus vyr. ekspertas Alfonsas Eidintas pristatė tris galimus karo Ukrainoje scenarijus ir pabrėžė, kad tiek Ukrainos fronto pralaužimo, tiek įšaldyto konflikto scenarijai yra vertinami neigiamai.

„Atlikdami šį tyrimą išėjome iš vienos premisos, kad Lietuva rėmė, remia ir rems Ukrainą. Tada atsiranda prasmė prognozuoti karo metu galimus scenarijus, t. y. geras scenarijus ir prastesnis. Trečias (scenarijus – aut.) suformuluotas šiek tiek švelnesnis – Ukrainos fronto pralaužimas ir tam tikrų teritorijų užgrobimas. <...> Kitų šalių analitikai (konflikto įšaldymo scenarijų – aut.) kelia kaip pusiau patenkinantį variantą, nors iš tikrųjų daug kas supranta įšaldymą kaip Ukrainos ir Vakarų demokratijos nesėkmę“, – svarstė A. Eidintas.

Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus patarėjo Giedriaus Kanapkos nuomone, karas Ukrainoje palietė visas valstybės sritis, o užsienio šalyse atliktos studijos leidžia į karo poveikį pažiūrėti vis kitais kampais. „Poveikis yra juntamas įvairiausiose srityse, ir kadangi konfliktas vystosi toliau, jau šiandien studijoje turbūt atsirastų dar papildomų naujų tyrimų, kurie papildomai leistų atkreipti dėmesį į kitas sritis, kurios liko nepaliestos“, – manė G. Kanapka.  

Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas teigė, kad Ukrainos pergalės atveju Lietuvos ekonomika gautų stiprų postūmį. „Ukrainos pergalės atveju čia būtų, matyt, didelis postūmis Lietuvos ekonomikos augimui, nes jos atstatyme dalyvautų Lietuvos statybos įmonės ir kitas verslas. Prekybos ryšiai su Ukraina turėtų gerokai paspartėti. <...> Manau, Ukraina būtų didžiulė rinka Lietuvos verslui ir ten būtų daug galimybių“, – teigė V. Tuzikas.

Diskusijoje dalyvavo: Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata, Ukrainos ambasados Lietuvoje pirmasis sekretorius Oleksandras Boičukas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Išorinės informacinės aplinkos vyriausiasis ekspertas Alfonsas Eidintas, Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus patarėjas Giedrius Kanapka, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas.