2023 m. kovo 16 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka pristatė penktą šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją „Skurdas Lietuvoje: šiandienos situacija, tendencijos, skurdo mažinimo galimybės“. Renginio metu apsvarstyta skurdo problema Lietuvoje – kas su ja susiduria, kokia reali šios problemos apimtis ir kokiais būdais ją galima spręsti.

Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus pavaduotos dr. Ingos Masiulaitytės-Šukevič teigimu, praėjusiais metais kas penktas Lietuvos gyventojas gyveno ties skurdo riba, ir šis skaičius per dešimtmetį beveik nepakito. „Skurdo rizikos lygis 2021 metais šalyje buvo 20 procentų. Palyginti su prieš tai einančiais metais, sumažėjo 0,9 proc. punkto, o per dešimt metų, lyginant su 2011 metais, padidėjo 0,8 proc.“, – pabrėžė I. Šukevič.

Tuo metu Vilniaus universiteto profesorius dr. Teodoras Medaiskis pastebėjo, kad nors Lietuvoje skurdo rizikos lygis išlieka didelis, tačiau gyvenančių už absoliučios skurdo ribos nėra daug, o tai gali padėti sprendžiant šią socialinę problemą. „Visos populiacijos bendras skurdo rizikos lygis, pagal absoliučią ribą, yra didesnis už vyresnių nei 65 metų gyventojų grupės. Tai yra savotiškai įdomus ir vertas apgalvojimo dalykas. Ką galiu pakartoti, kad dėl nedidelio skurdo rizikos gylio tai galbūt nėra sunkiai įveikiama problema, tik reikalingas papildomas finansavimas“, – atkreipė dėmesį T. Medaiskis.  

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovė Ugnė Užgalė pabrėžė, kad priimant sprendimus dėl pagalbos skurstantiems Lietuvos gyventojams, reikia atkreipti dėmesį į individualią žmonių padėtį, nes dažnai pagalbą gaunančios žmonių grupės gali būti persidengiančios. „Dažniausiai skursta senjorai, neįgalieji, vieniši žmonės. Tai ne visada reiškia, kad reikia trijų skirtingų tipų priemonių jų skurdui sumažinti. Gana dažnu atveju tos grupės yra persidengiančios. Pavyzdžiui, tas pats asmuo gali būti ir pensininkas, ir turėti negalią, ir būti vienišas“, – svarstė U. Užgalė.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė pridūrė, kad su skurdo problema susiduria ir bedarbiai, kurie, nepaisant visuomenėje susiformavusių mitų, gaudami nedarbingumo išmokas, vis tiek susiduria su nepritekliumi. „Pirma grupė, kuri labiausiai skursta, yra bedarbiai, kurių visada apie 50 procentų yra ties skurdo riba. <...> Mes labai dažnai girdime, kad išmokos labai didelės, visi lobsta gaudami pašalpas. Taip nėra, nes skurdo rizikos riba 2020 metais buvo 483 eurai, kai tuo metu nedarbo socialinio draudimo išmoka siekė tik 350 eurų“, – teigė A. Adomavičienė.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo, Ateities komitetų narė Monika Ošmianskienės sakė, kad Lietuvoje priimti įstatymai nemotyvuoja dirbti, o pašalpas gaunantiems žmonėms iškyla rizika jas prarasti susiradus darbą dėl žemos leistinų pajamų ribos. „Šiandien pensinio amžiaus žmogui įsidarbinus ir gaunant minimalų atlyginimą, jau viršijama leistina riba. Jeigu žmogus su sunkia negalia įsidarbina ir gauna minimalų atlyginimą, jau viršija leistinas ribas. Vieniša mama auginanti neįgalų vaiką – taip pat. Tikrai reikėtų peržiūrėti įstatymus“, – pabrėžė M. Ošmianskienė.  

Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorius Simonas Gurevičius teigė, kad atsakingesnis visuomenės ir valstybės požiūris į švaistomą maistą ir jo nukreipimas nepriteklių patiriantiems žmonėms galėtų prisidėti prie skurdo mažinimo. „Vienas esminių žmogaus poreikių yra maistas. Lietuvoje, deja, liūdina ne tik skurstančių žmonių, bet ir švaistomo maisto skaičiai. <...> Kuo daugiau iniciatyvų Lietuvoje, skatinančių mažiau švaistyti maistą ir jį perduoti stokojantiems, tuo labiau tai turėtų įtakos žmonių buičiai. Jeigu stokojantys žmonės dalį maisto gautų iš labdaros organizacijų, jie sutaupytų nemažai pinigų ir galėtų juos skirti kitoms sritims“, – svarstė S. Gurevičius. 

Diskusijoje dalyvavo: dr. Inga Masiulaitytė-Šukevič, Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus pavaduotoja; Ugnė Užgalė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovė; dr. Teodoras Medaiskis, Vilniaus universiteto profesorius; Monika Ošmianskienė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Ateities komiteto narė; Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė; Simonas Gurevičius, labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorius.

Diskusijos moderatorius – Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus vadovas Lauras Bielinis.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Parengė

Gediminas Kašėta

Strateginio prognozavimo skyriaus

Išorinės informacinės aplinkos ekspertas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

El. p. [email protected] 

Ateities komiteto biuras

Tel. (8 5) 239 6950

El. p. [email protected]