Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Įstatymai garantuoja visiems piliečiams lygias teises, įskaitant  rinkimų tiek pasyviosios, tiek aktyviosios rinkimų teisių įgyvendinimo. Laisvi rinkimai – vienas pagrindinių demokratinės valstybės požymių. Tačiau įvykę 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių ir merų rinkimai, jų organizavimas ir eiga, Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) priimti spendimai, arba jų nebuvimas paliko daug abejonių dėl rinkimų skaidrumo, nešališkumo, kas sukelia visuomenės nepasitikėjimą rinkimais, o to mes negalime leisti.  Vakar, LR Seime įvykusiame susitikime su VRK pirmininke ir jos nariais taip ir liko neatsakyti klausimai ir neaiškiai pateikti atsakymai, tą jausmą tik sustiprino.

Daugelis  Rinkimų kodekse įtvirtintų nuostatų ir principų šiems  rinkimams tiesiog negaliojo arba selektyviai buvo taikomi atskiroms partijos, jų kandidatams, darbo organizavimui konkrečiose apygardose:

1. Skiriant apygardų komisijų pirmininkus VRK, neįgyvendino

Rinkimų Kodekso III skirsnio 46 straipsnio nuostatos, kurioje įtvirtintos teisės politinėms partijoms teikti narius ir pirmininkus į apygardų rinkimų komisijas, kuri aiškiai numato, kad „Vyriausioji rinkimų komisija apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkus skiria kiekvienam kandidatų į apygardų, savivaldybių rinkimų komisijas pasiūliusiam subjektui proporcingai visam jo pasiūlytų kandidatų skaičiui“. Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (toliau - LLRA-KŠS) negavo nei vieno apygardos komisijos pirmininko, nors pateikė 7 kompetentingų, patyrusių komisijos pirmininkų kandidatūras.

1. VRK atsainiai įvertino Vilniaus rajono apygardos komisijos sprendimą, ir neatsižvelgė į savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktą papildomų išankstinio balsavimo vietų įrengimo poreikį. Tokiu būdu nesudarė lygių galimybių šios apygardos rinkėjams pasinaudoti balsavimo teise išankstinio balsavimo metu. Artimiausia išankstinio balsavimo vieta buvo Vilniaus m., o kaimiškos Vilniaus r. vietovės - nutolusios iki 40 km. Jei ankstesniuose rinkimuose buvo 4 tokios vietos, tai šiose tik 2, o realiai tik viena rajono teritorijoje. Kitose apygardose mažesnėse tiek geografiškai, tiek rinkėjų skaičiumi net kelis kartus, tokių vietų buvo daugiau.
2. Nenormalus ir neleistinas jokioje demokratinėje valstybėje žmonių su karine uniforma dalyvavimas rinkimų dieną prie apylinkių rinkimų komisijų būstinių ir jų viduje, nes žmonės atėję balsuoti patyrė neigiamas emocijas, psichologinį spaudimą, atskirais atvejais trukdymo piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę. Tenka apgailestauti, kad Vilniaus rajone, socialdemokratų partija pasitelkė ir iš Barboros gatvės Vilniuje instruktavo Šaulių sąjungos narius (yra tai patvirtinantis garso įrašas).  Šaulių sąjungos nariai įsitraukė ten, kur jie tiesiog negalėjo būti įtraukti su Šaulio uniforma.  

Pažymėtina, kad iš Lietuvos policijos pranešimo visuomenei yra aišku, kad Šaulių sąjungos nariai su karinėmis uniformomis neminimi. Pranešime nurodoma, kad rinkimų dieną dirbs sustiprintos policijos pajėgos (uniformuoti ir neuniformuoti pareigūnai).

Įtakos tokiems Šaulių sąjungos sprendimams be konkretaus teisinio pagrindo galėjo turėti ir valstybės vadovų - Šaulių sąjungos narių, palaikymas konkrečiam kandidatui. Pažymėtina, kad pats kandidatas į merus Robert Duchnevič arba buvęs, arba šiuo metui yra Šaulių sąjungos narys. Keli šios sąjungos nariai -  kitų partijų kandidatai rinkimuose taip pat dalyvavo  „patruliavime“, nors tai yra draudžiama turint kandidato statusą iki rinkimų rezultatų patvirtinimo. Vienas Šaulių sąjungos narys viešai ragino jaunimą paslėpti vyresnių šeimos narių pasus, kad jie visai negalėtų balsuoti, jei nebalsuos už socialdemokrato kandidatą

Toks sukarintos organizacijos narių dalyvavimas rinkimuose, diskredituoja Šaulių sąjungą ir jos šiuolaikinį įvaizdį ir  didelį indėlį pilietinei visuomenei.

Pasirinkta viena konkreti savivaldybė, kurios 42 proc. gyventojų priklauso tautinėms mažumoms. Gyventojai rinkimų metu patyrė neigiamų emocijų, atskirų Šaulių sąjungos atstovų įgaliojimų viršijimą ir galimai neteisėtus veiksmus sulaikant rinkėjus prie automobilių, jų klausiant įeinančius į rinkimų apylinkes, būnant rinkimų apylinkių patalpose, neišeinant iš jų net paraginus komisijos nariams ir rinkimų stebėtojams.  Šauliai tiesiog  negalėjo būti rinkimų stebėtojais pagal Rinkimų kodekso nuostatas ir Šaulių sąjungos įstatymo nuostatas bet VRK į tai nereagavo.

Svarbu pabrėžti, kad šiuos pažeidimus užfiksavo ir savo raporte pateikė tarptautiniai stebėtojai, kurie Vilniau rajono savivaldybėje stebėjo rinkimus pakartotinio balsavimo metu. Šaulių sąjunga ir jos vadovai turėtų įvertinti savo narių elgesį ir  atsiprašyti Vilniaus r. gyventojų.

1. Pažymėtina, kad apylinkių rinkimų komisijos dirbo neatsakingai. Užfiksuoti neantspauduotų biuletenių atvejai ir tuo pagrindu nebuvo įskaityta balsų, o Rudaminos rinkimų apylinkėje 100 Waldemar Urban balsų buvo priskirta jo oponentui. Sunku įvertinti, ar kitose apylinkėse liko nepastebėta tokių dalykų, kas be abejonės turi įtakos galutiniams rinkimų rezultatams.

Taigi rinkimų, kuriuose vieno politinių  dalyvio atžvilgiu rodomas atviras šališkumas, rinkėjams taikomas psichologinis spaudimas, o VRK nesiima veiksmų negalima pavadinti laisvais, teisingais ir sąžiningais. Todėl dėl daugybinių ir grubių Rinkimų kodekso pažeidimų pripažinti Vilniaus rajono mero rinkimų rezultatus negaliojančiais ir paskelbti naujus mero rinkimus Vilniaus rajono savivaldybėje bei  užtikrinti, kad jie vyktų užtikrinant laisvų ir demokratinių rinkimų principus.

Seimo narė

Rita Tamašunienė