Spaudos centras
Spaudos centras
Tęsdamas atnaujinimo darbus ir Švedų dizainerių sukurtą „miestas mieste“ konceptą, prekybos ir laisvalaikio centras „Panorama“ dar vieną savo erdvę patikėjo vietos menininkams. Žymi lietuvių iliustratorė Indrė Vaiciukaitė ryškiais piešiniais ir Žvėryno mikrorajono motyvais apipavidalino įėjimą iš Narbuto gatvės pusės. Kūrinio įgyvendinimui prireikė 10 dienų, o procesą lydėjo ne tik malonūs iššūkiai, bet ir netikėtos praeivių emocijos. „Panoramos“ vadovė Birutė Kalanovaitė džiaugiasi sėkmingai įgyvendintu projektu ir teigia, kad menininkės darbas atliepia ne tik kaimynišką prekybos centro ir Žvėryno bendruomenės santykį, bet ir kviečia atsigręžti į šio mikrorajono istoriją bei kultūrinį paveldą.
Žvėryno gamtos ir architektūros įkvėptas kūrinys
Lietuvoje žinomos menininkės, iliustratorės Indrės Vaiciukaitės darbai puošia tiek privačias, tiek visuomenei atviras ir gerai žinomas erdves. Neseniai kūrėja įgyvendino naują savo projektą Vilniaus prekybos bei laisvalaikio centre „Panorama“. Iš Narbuto gatvės pusės įeinančius lankytojus dabar pasitinka ryškūs šios kūrėjos piešiniai. Anot I. Vaiciukaitės, juose pavaizduotas kaimynystėje žaliuojantis Žvėryno mikrorajonas.
„Ieškodama įkvėpimo būsimam piešiniui iš karto pagalvojau apie medines Žvėryno trobeles ir mistišką, kurortą primenančią idilišką ramybę, vaikštant šioje miesto dalyje. Prieš pradėdama gvildenti konkrečias piešinio detales daug skaičiau ir domėjausi Žvėryno istorija. Buvau nustebusi, kad jo pavadinimas kilo nuo kadaise ten buvusio ir Radviloms priklausiusio medžioklės rezervato. Tuomet supratau, kad turiu nupiešti Žvėryno rajoną, užvaldytą gyvūnijos. Nusprendžiau piešinyje nenaudoti žmonių figūrų, taip sužadindama mistinį jausmą, jog gamta vis dar čia karaliauja“, – kūrinio įkvėpimu dalijasi I. Vaiciukaitė.
Iliustratorė priduria, kad kūrinyje netrūksta ryškių spalvų bei visiems žinomų Žvėryno simbolių: „Piešiniuose galima pamatyti medinius Žvėryno architektūros namus su jų įmantria ornamentika, taip pat ir gamtos, žvėrių motyvų. Atidžiai pasižiūrėjus piešiniuose galima pamatyti tokių gyvūnų kaip lapė, meška, kiškis ar lūšis. Kūrinyje yra ir dar vienas, labai simboliškas fragmentas su tvenkiniu ir jame plaukiojančiu baltu paukščiu. Piešiant jį, didelių intencijų neturėjau, tačiau viena moteris priėjusi ir pamačiusi tą baltą paukštį pasidalino su manimi istorija. Pasirodo, egzistuoja legenda apie Neryje plaukiojančią ir kažkur Žvėryno apylinkėse apsigyvenusią baltą žąsį. Tai buvo netikėtas sutapimas, mat pati šio fakto nė nežinodama baltą paukštį patupdžiau ir savo kūrinyje.“
Piešiniai sužadino ir praeivių smalsumą
Menininkė I. Vaiciukaitė yra sukūrusi daugybę projektų įvairiose erdvėse, pradedant kavinėmis ar viešbučiais ir baigiant Vilniaus oro uostu, tačiau prekybos centro aplinkoje jai piešti teko pirmą kartą. „Tai buvo labai unikali patirtis, ypač dėl to, kad šalia nuolatos eidavo žmonių srautas. Daugelis praeivių vis sustodavo pasižiūrėti, ką aš piešiu, tiesiog mane užkalbindavo ir pasidalindavo savo istorijomis ar kartu su vaikais skaičiuodavo, ieškodavo ir vardindavo piešinyje ryškėjančius gyvūnus. Todėl ir visas kūrybinis procesas tapo itin atviras, netikėtas ir man, kaip menininkei, sukeliantis vien teigiamas emocijas“, – piešinių kūrybos užkulisius atskleidžia iliustratorė.
Savo eskizus menininkė piešia skaitmeniniu būdu, o pasitvirtinus piešinius įprastai ant sienos perkelia projektoriumi, tačiau šiuo atveju nepavyko to padaryti dėl per mažo atstumo nuo kitos sienos. „Todėl teko daug skaičiuoti, matuoti ir brėžtis pagalbinį tinklelį, kad jo pagalba galėčiau persikelti turimą piešinio eskizą. Didžiausia proceso dalis ir buvo matavimas, braižymas. Kadangi piešinyje pavaizduota daug Žvėryno medinių namų, turėjau atidžiai apskaičiuoti, kad visos linijos būtų tiesios. Po to liko smagiausia ir man asmeniškai labai meditatyvi projekto įgyvendinimo dalis – linijų apvedimas, tapymas skirtingomis spalvomis ir džiugus jausmas matant, kaip mano piešinys iš skaitmeninio ekrano galiausiai persikelia į realybę“, – sako I. Vaiciukaitė.
Kūrinio įgyvendinimui iš viso prireikė 10 dienų, o vienas priešais kitą esantys piešiniai ant sienų bendrai užima apie 30 kv. m. plotą. Anot menininkės, iliustracijoms nuspalvinti buvo naudoti specialūs, sienoms skirti dažai, o linijoms bei apvedimams – akriliniai markeriai.
„Man visuomet labai malonu sulaukti kvietimo puošti atviras visuomenei erdves. Manau, kad tai pats geriausias būdas viešam objektui ar prekės ženklui išsiskirti iš minios ir tapti unikaliu reiškiniu. O menininkui vieša erdvė tampa puikia platforma didesniam matomumui. Džiaugiuosi bendradarbiavimu su „Panorama“ ir rezultatu, kuris dar ilgai džiugins prekybos centro lankytojus“, – džiaugiasi I. Vaiciukaitė.
Prekybos centro erdves menininkams patiki ne pirmą kartą
Tęsiant atnaujinimo darbus bei įgyvendinant Švedijos architektų sukurtą „miestas mieste“ konceptą, prekybos centre „Panorama“ atsiranda vis daugiau vietos menininkų darbų. Prekybos centro vadovė Birutė Kalanovaitė džiaugiasi tokiomis partnerystėmis ir tiki, kad Žvėryno tematiką atspindintis I. Vaiciukaitės darbas atkreips dėmesį į kaimynišką atmosferą, kurią „Panorama“ palaiko su vietos bendruomenėmis bei primins šio mikrorajono išskirtinumus ir kultūrinį paveldą.
„Žvėrynas iš kitų Vilniaus mikrorajonų išsiskiria savo nuostabia architektūra, atmosfera ir gamtos ramybe. Mūsų prekybos centras yra artimas šiam rajonui bei jo bendruomenei, todėl po dar vieno sėkmingai užbaigto atnaujinimo etapo, norėjosi šį ryšį simboliškai perteikti ir vienoje iš prekybos centro erdvių. Indrės kūrinyje užfiksuota tai, kas kiekvienam vilniečiui primena Žvėryną, jo medinius pastatus ir išskirtinę architektūrą, o kartu piešiniai užkoduoja ir tvarų, aplinkai draugišką gyvenimo būdą ir primena artumą su gamta. Siekiame, kad atnaujintos mūsų prekybos centro erdvės būtų ne tik funkcionalios ir patogios, bet ir jaukios, įkvepiančios čia užsukantiems pirkėjams“, – pasakoja B. Kalanovaitė.
„Panoramos“ erdvės vietiniams menininkams bei jų kūrybai patikėtos jau ne pirmą kartą. Žiemą ukrainiečių kilmės menininkas Artur Širin–Ettoja unikaliu piešiniu nuspalvino sienas, kurios supa eskalatoriumi kylant į prekybos centro pirmo aukšto parduotuves bei leidžiantis į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.