2023 m. kovo 27 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)
Lietuvos mokslo bendruomenė galiojančias viešųjų pirkimų procedūras vertina kaip itin ilgas, nelanksčias ir sudėtingas, kurios trukdo mokslo, technologijų ir eksperimentinei plėtrai (toliau – MTEP) ir daro neigiamą įtaką Lietuvos mokslininkų konkurencingumui tarptautinėje erdvėje. Pernelyg didelis viešųjų pirkimų biurokratizavimas ir pirmenybė „biurokratiniam saugumui“ yra pagrindinės kliūtys pasiekti efektyvių MTEP viešųjų pirkimų. Todėl siekiant plėtoti tarptautinėje rinkoje konkurencingus mokslinius tyrimus ir technologinės plėtros ir inovacijų darbus Lietuvoje, būtini esminiai ir ambicingi pokyčiai viešųjų pirkimų ekosistemoje.
„Akademinio pasaulio atstovai pateikė savo pasiūlymus tuo metu, kai Seime vyko Viešųjų pirkimų įstatymo naujos redakcijos svarstymai – tai buvo 2022 m. pabaiga. Pasiūlymai buvo išklausyti, bet tik tiek. Priimta nauja (Viešųjų pirkimų įstatymo) redakcija į tuos pasiūlymus neatsižvelgė. Pasiūlymų esmė – palengvinti nežmoniškai ilgas, ištęstas viešųjų pirkimų procedūras, kurios iš esmės trukdo dalyvauti projektuose, trukdo laiku juos vykdyti, kenčia mūsų mokslo konkurencingumas“, – problemos esmę apibrėžė Ateities komiteto primininkas prof. Raimundas Lopata. Parlamentaras pažymėjo, kad, siekdamas spręsti mokslininkų keliamus viešųjų pirkimų sistemos trūkumus, Ateities komitetas yra pasirengęs inicijuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas.
Lietuvos mokslo ir studijų institucijos siūlo, kad Viešųjų pirkimų įstatyme atsirastų tam tikras specialus reguliavimas perkant prekes ir paslaugas, kurios susijusios su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymu. „Iš sprendimų priėmėjų pusės yra iniciatyva palengvinti gyvenimą mokslininkams, kadangi nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauja Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, kurioje yra pakeitimų, svarbių mokslinių tyrimų srityje. Tačiau norėčiau paraginti nesustoti ir toliau lengvinti pirkimus mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai vykdyti“, – pabrėžė Vilniaus universiteto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Senato narys dr. Mindaugas Zaremba. Dr. M. Zarembos teigimu, protingų ir kūrybingų mokslininkų yra visame pasaulyje, visgi didžiosios valstybės investuoja didžiulius resursus juos pritraukti ir konsoliduoti, ir jeigu užsienio šalių mokslininkai galės žymiai greičiau įsigyti jų tyrimams reikalingų reagentų, įrangos ar paslaugų, negu mūsų šalies mokslininkai, tai sėkmė greičiausiai šypsosis kitiems, bet ne mums.
„Reikia pirmiausia konstatuoti, kad biurokratinės kliūtys yra didžiausias nuodas bet kurioje kūrybinėje veikloje – taip pat ir mokslo ir inovacinėje veikloje. Direktyva (2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų) yra vienoda visose šalyse, tik kažkodėl vienose šalyse biurokratija yra didelė (kaip pas mus), o Vakarų Europoje daug mažesnė“, – pažymi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akad. Artūras Žukauskas. Jo teigimu, Vyriausybės institucijų argumentai, kad griežtą viešųjų pirkimų reguliavimą sąlygoja Direktyvos nuostatos, yra kvestionuotini, nes kitos Europos Sąjungos šalys, taikydamos tą pačią Direktyvą, turi kur kas liberalesnį viešųjų pirkimų reguliavimą.
Ateities komitetas kovo 24 d. posėdyje nagrinėjo „Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo poveikis moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai“ klausimą. Ateities komitetas mokslo ir studijų institucijų vykdomų viešųjų pirkimų problematiką kėlė dar 2022 m. pavasario sesijoje. Komitetas 2022 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą „Dėl Lietuvos mokslo politikos plėtros“, o 2022 m. gegužės 20 d. – sprendimą „Dėl viešųjų pirkimų politikos ir teisinio reguliavimo tobulinimo“, kuriuose, be kitų nuostatų, buvo akcentuota ir tai, kad siekiant mokslo plėtros Lietuvoje, reikia supaprastinti mokslo ir studijų institucijų vykdomų viešųjų pirkimų procedūras mokslo ir eksperimentinės plėtros srityse. Ateities komitetas ketina parengti ir Seimui pateikti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas dar šių metų Seimo pavasario sesijoje, pripažindamas strateginį viešųjų pirkimų aspektą ir jo potencialą prisidėti prie socialinio ir ekonominio šalies vystymosi bei suprasdamas, kad MTEP, ypač gamtos, medicinos ir technologijos mokslų srityse, reikalauja kompleksiškų, aktyvių, šiuolaikiškų ir inovatyvių politinių sprendimų.
Parlamentinės kontrolės klausimo svarstyme kovo 24 d. posėdyje taip pat dalyvavo: Kauno technologijos universiteto Mokslo ir inovacijų prorektorius doc. dr. Leonas Balaševičus; Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Jūras Banys; Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė; Vilniaus universiteto Viešųjų pirkimų skyriaus vadovas Edgaras Markevičius; Lietuvos mokslo tarybos Gamtos ir technikos mokslų komiteto pirmininkas prof. habil. dr. Ričardas Rotomskis; Valstybinis mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro Viešųjų pirkimų skyriaus vadovas Tomas Tarabilda Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas; Ministro Pirmininko patarėjas atvirų duomenų, skaitmeninės transformacijos, viešųjų pirkimų klausimais Rimantas Žylius.
Komiteto posėdžio vaizdo įrašą galima peržiūrėti Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.