Helicobacter pylori – tai spiralės formos, vos 0,5x3 mikrometrų dydžio bakterija, sukelianti skrandžio infekciją. Šios bakterijos paplitimas itin didelis – net 70–90 proc. pasaulio gyventojų yra jos nešiotojai. Tačiau daugumai žmonių H. pylori nesukelia jokių nusiskundimų ir sveikatos problemų, todėl jie net neįtaria, kad yra ja užsikrėtę. Visgi ši bakterija gali sukelti rimtas skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligas. Daugiau apie ją pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojas gastroenterologas Andrius Kederys.
Pasak gydytojo, Helicobacter pylori apsigyvena skrandžio gleivinėje, sukeldama skrandžio gleivinės uždegimą (gastritą). Vėliau gali išsivystyti dvylikapirštės žarnos uždegimas (duodenitas), skrandžio opos. Šis patogenas didina ir piktybinių skrandžio ligų – skrandžio vėžio ir MALT limfomos, išsivystančios iš įvairių organų gleivinėse esančių limfinio audinio ląstelių, riziką.
Helicobacter pylori užsikrečiama kontakto metu. Ši bakterija perduodama per seiles, gleivines, plinta ir fekaliniu-oraliniu būdu, jai patekus ant maisto produktų.
Andrius Kederys sako, jog apie Helicobacter pylori infekciją įspėja vidurių pūtimas, spazminiai pilvo skausmai, pykinimas, apetito stoka. Tai – dažniausi H. pylori sukeliami simptomai ūminės infekcijos atvejais. Pastebimi ir kiti požymiai – sukeliama geležies stokos mažakraujystė, kyla odos problemos (aknė, įvairaus pobūdžio bėrimai), vargina dažnesnis tuštinimasis neformuotimis išmatomis. Tačiau lėtinė šios bakterijos infekcija gali pasireikšti menkais simptomais, į kuriuos dažniausiai nekreipiama dėmesio ir nesikreipiama dėl gydymo.
Gydytojas įspėja, kad atsiradus pilvo pūtimui, skausmams, pykinimui, pilnumo jausmui skrandyje, ankstyvam sotumui reikėtų pasikonsultuoti su specialistu. Vėmimas, svorio kritimas, apetito stoka įvardijami kaip pavojaus simptomai, dėl kurių kreiptis gastorenterologo konsultacijai ir detalesniam ištyrimui būtina nedelsiant.
Nesant pavojaus simptomų, jaunesniems nei 50 metų pacientams ši infekcija gali būti diagnozuojama neinvaziniais metodais, išvengiant endoskopinio ištyrimo. Neinvazinis ištyrimas apima H. pylori IgG antikūnų kraujyje tyrimą, H. pylori antigeno išmatose tyrimą bei ureazės kvėpavimo testą. Pasak gydytojo gastroenterologo, pastarųjų dviejų tyrimų jautrumas ir specifiškumas itin aukštas, todėl jie itin svarbūs diagnozuojant šią infekciją ir sekant gydymo efektyvumą. Vis dėlto, pastebėjus pavojaus simptomus vyresniems nei 50 metų žmonėms, būtinas skrandžio endoskopinis ištyrimas.
H. pylori infekcijai gydyti įprastai skiriamas 14 dienų dviejų rūšių antibiotikų derinys ir protonų siurblių inhibitoriai. Dėl didėjančio šios bakterijos atsparumo pasaulyje kartais pirmasis gydymo kursas nebūna efektyvus, todėl gydymą tenka kartoti praėjus keliems mėnesiams arba vėliau.
„Tačiau noriu paneigti vis dar sklandantį mitą, kad Helicobacter pylori neįmanoma išgydyti. Iš tiesų, šios infekcijos neįmanoma išgydyti jokiais liaudies medicinos būdais arba homeopatiniais preparatais, nes jie gali tik sumažinti infekcijos sukeliamus simptomus. Tačiau gydytojui paskyrus tikslingą gydymą ir atsakingai laikantis jo nurodymų, Helicobacter pylori infekcija yra išgydoma“, – pabrėžia A. Kederys.
Specialistas sako, jog nors dėl didelio paplitimo apsisaugoti nuo šios infekcijos sunku, tikimybę ja užsikrėsti sumažina tinkama rankų higiena, atsakingas vaisių ir daržovių plovimas, termiškai apdorotų maisto produktų vartojimas. Norint užkirsti kelią opų atsiradimui, rekomenduojama atsisakyti žalingų įpročių (rūkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo), vengti neatsakingo nesteroidinių priešuždegiminių vaistų nuo skausmo, kofeino turinčių produktų (kavos, energetinių gėrimų) vartojimo, būti fiziškai aktyviems. Nors stresas ir aštrus maistas nesukelia opų, joms atsiradus, jie gali sustiprinti skausmo pojūtį ir neleisti opoms gyti, todėl reikėtų stengtis sumažinti streso lygį ir pasitarti su savo gydytoju dėl tinkamos mitybos.