2023 m. balandžio 21 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo narių grupė iš įvairių frakcijų pateikė Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo pakeitimą, kad žvalgybos kontrolieriumi galėtų būti skiriamas asmuo, turintis patirties vykdant veiklą, susijusią ne tik su nacionaliniu saugumu ir gynyba, bet žmogaus teisių ir laisvių apsauga.

Šiuo metu žvalgybos kontrolieriui tėra įtvirtintas reikalavimas turėti ne mažesnę kaip 10 metų patirtį, vykdant veiklą susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba.

Anot Seimo nario Raimundo Lopatos, siūlymą paskatino žvalgybos kontrolieriaus paskyrimo metu Seime kilusios diskusijos dėl kandidatų gebėjimo visapusiškai įgyvendinti Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo numatytus tikslus, susijusius su žmogaus teisių ir laisvių apsauga.

„Žvalgybos kontrolieriaus institutas buvo sumanytas tam, kad būtų užtikrintas žvalgybos institucijų atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimas. Tačiau pagal galiojantį įstatymą žvalgybos kontrolieriumi negali būti net svarstomas kandidatas, kuris išmano žmogaus teisių klausimus. Siūloma pataisa spręstų šią problemą, ji leistų Seimui žvalgybos kontrolieriumi skirti asmenį, turintį patirties žmogaus teisių srityje“, – teigia šios pataisos iniciatorius Žmogaus teisių komiteto narys V. Bakas.

Seimo narė Dovilė Šakalienė atkreipia dėmesį, kad Vakarų demokratijose ombudsmenų veikla taip pat nukreipta į ne tik į žvalgybos institucijos veiklos nepriklausomumo, teisėtumo priežiūrą, bet ir jos atitiktį žmogaus teisių ir laisvių reikalavimams. „Beje, valdantieji Žvalgybos ombudsmeno institucijos steigimą motyvavo būtent poreikiu užtikrinti efektyvesnę žmogaus teisių ir laisvių priežiūrą žvalgybos darbe, o vertinant paskirtojo žvalgybos kontrolieriaus kompetencijas, akivaizdu, kad kaip tik šis aspektas visiškai pranyko“, – sako D. Šakalienė.