2023 m. balandžio 24 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Balandžio 21 d. Seimo Ateities komiteto posėdyje dėmesys skirtas dviem svarbiausiems šalies ateities kūrimo klausimams – Lietuvos ateities ekosistemos kūrimui ir demografinės situacijos lūžinio posūkio veiksmams.

Siekiant suformuoti konceptualią Lietuvos ateities ekosistemos sampratą, išryškinti jo kūrimo prielaidas, alternatyvas, planavimo ir organizavimo ypatumus nutarta parengti Lietuvos ateities ekosistemos Baltąją knygą. Knygos rengimo koordinavimas bus pavestas Seimo Ateities komiteto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos sudarytai darbo grupei.

Posėdžio diskusijose ir siūlymuose padėtas pamatas Lietuvos ateities ekosistemai kurti. Jos fokusas – institucinis ateities įžvalgų, ekspertinio vertinimo, informacinio aprūpinimo ir duomenų analitikos infrastruktūros formavimas, apimantis ne tik valdžios, bet ir akademines, pilietines verslo institucijas, regionus ir specializuotas strateginio planavimo įstaigas. Tai naujas supratimas, kurio esmė – šiuolaikinė valdymo ir sprendimo priėmimo kultūra, atitinkanti globalizacijos diktuojamų pokyčių kryptis ir tempą.

Penktadienio posėdyje svarstytas Seimo Ateities komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, svarbiausių strateginio valdymo mazgų – Vidaus reikalų, Finansų, Švietimo, mokslo ir sporto, Ekonomikos ir inovacijų bei kitų ministerijų potencialas ir indėlis, kitų valstybės institucijų – Lietuvos banko, Valstybės kontrolės, Valstybės duomenų agentūros ir kt., vaidmuo, taip pat mokslo institucijų įtraukimo galimybės, Lietuvos mokslo tarybos ir universitetų vieta šiandieniame ateities strategavimo ir reikšmingų šaliai sprendimų rengimo procese.

Kaip vaizdingai pasakė Seimo Ateities komiteto ir darbo grupės pirmininkas profesorius Raimundas Lopata, „tai startinė pozicija į sprintą“. Kokybinius pokyčius, orientuotus į naujus numatomojo viešojo valdymo modelius, pažymėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėjas dr. Darius Žėruolis. Jis pabrėžė, kad Lietuvos ateities ekosistema keis valdžios veiklos kryptį iš teisėkūros administratoriaus į strateginio koordinavimo tinklą tarpsritinėms ir tarpsektorinėms diskusijoms ir horizontalioms strateginėms problemoms spręsti praktiniu lygiu.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad Lietuvos ateities ekosistema  –  tai Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ realaus įgyvendinimo, tobulinimo ir gilinimo mechanizmas, be kurio šios strategijos praktinis veikimas sunkiai įsivaizduojamas. Mokslų ir įrodymais grįstas valdymas ir Lietuvos ateities ekosistemos institucionalizavimas leis keisti viešosios tarnybos kvalifikacinius reikalavimus bei pasitarnaus viešojo valdymo pertvarkai. Nauji gebėjimai kreips ne svajoti apie ateitį, o moderniais būdais ją praktiškai kurti.

Ateities komitetas posėdyje pritarė iniciatyvai parengti Seimo rezoliucijos projektą „Dėl demografijos politikos Lietuvoje ateities“. Rezoliucijoje numatoma pabrėžti, kad depopuliacija yra Lietuvos nacionalinio saugumo problema, prilygstanti Rusijos ginkluotos agresijos keliamai grėsmei. Ją galima spręsti tik darniomis ir ilgalaikėmis šeimos ir gimstamumo skatinimo, diasporos grįžimo ir santykių su Lietuva išlaikymo, kitų šalių talentų ir reikiamų kvalifikacijų darbuotojų pritraukimo ir integravimo politikos priemonėmis.

Rezoliucijos projektas bus svarstomas gegužės 5 d. Ateities komiteto posėdyje.