Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis: „Svarstydami apie „Sodros“ rezervo dydį, turime atsižvelgti į demografines tendencijas“

2023 m. balandžio 28 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

2022 m. „Sodros“ rezervinis fondas išaugo iki 1.962,2 mln. eurų arba 2,9 proc. nuo BVP. Per artimiausius tris metus prognozuojamas tolesnis fondo augimas – iki beveik 3 mlrd. eurų. Tačiau pagal tokį rezervo dydį Lietuva išlieka tarp Europos Sąjungos šalių, kuriose rezervo dydis yra vienas mažesnių. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Justo Džiugelio teigimu, planuojant rezervo poreikį ateityje, būtina įvertinti ilgalaikes šalies demografines tendencijas.

„Sodros“ rezervinis fondas siekia užtikrinti, kad jei ištiktų ekonominis sunkmetis ir „Sodros“ biudžete pritrūktų pinigų, pažeidžiamos visuomenės grupės būtų apsaugotos – gautų pensijas ir išmokas (ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir kitas).

„Demografinė padėtis ir jos tendencijos tiesiogiai koreliuoja su rezervo poreikiu. „Eurostat“ prognozuoja, kad 2050 m. mūsų šalies gyventojai bus vieni seniausių Europoje (po Italijos). Jeigu Lietuvos demografinės tendencijos nesikeis, 2050 m. vieną pensinio amžiaus žmogų išlaikys maždaug 1,8 dirbantysis šalies gyventojas, kai 2021 m. vieną pensinio amžiaus gyventoją išlaikė maždaug 3,1 dirbančio žmogaus. Tai reiškia didžiulę naštą dirbantiesiems, augančias sveikatos ir socialinės apsaugos sistemos išlaidas“, – sako J. Džiugelis.

Siekiant tinkamai prisitaikyti prie demografinių pokyčių ateityje, šalys jau dabar planuoja didesnius rezervus: Norvegijos rezervas sudaro 7,5 proc. šalies BVP, Portugalijos – 8,5 proc., Švedijos – 31,8 proc., Suomijos – 33,6 proc.

Profesorius Teodoras Medaiskis „Sodros“ rezervinį fondą siūlo išskaidyti į dvi dalis – dalį jo numatyti trumpalaikiams tikslams (socialinėms išmokoms), o dalį – ilgalaikiams (pensijoms).

Šiuo metu Lietuvoje Rezervinio fondo išlaidos prognozuojamos artimiausiems trejiems metams, tačiau, anot Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko, būtina galvoti apie ilgesnę perspektyvą.

„Demografinės tendencijos yra ilgalaikės, todėl, brėždami socialinio draudimo išlaidų projekcijas, galime ir turime galvoti bent apie dešimties metų laikotarpį ir formuoti ilgalaikę rezervo kaupimo politiką“, – teigia J. Džiugelis.

Ilgalaikes socialinio draudimo išlaidų prognozes balandžio 26 d. svarstęs Socialinių reikalų ir darbo komitetas prie šio klausimo sugrįš lapkritį, kai bus atnaujintos „Eurostat“ prognozės.