2023 m. gegužės 2 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)
Regioninė ekonominė plėtra ir inovacijos, ypač sumanioji specializacija (S3), yra ne grynai techniniai, o iš esmės socialiniai, kultūriniai ir politiniai procesai, pradėdamas Seimo Ateities komiteto (toliau – Komitetas) posėdį, pastebėjo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. Lietuvoje sumanioji specializacija dar nėra tapusi konkurencingu specializuotų regionų formavimosi įrankiu, o tai neleidžia tolygiai plėtoti visų šalies regionų pažangos, išryškinti jų specializacijų, integruoti vidaus išteklius inovacijoms.
Tęsdamas dar 2021 m. pavasarį pradėtą sumaniosios specializacijos parlamentinę kontrolę, Komitetas aiškinosi, kaip ši nauja, praeitų metų rugpjūčio gale priimta sumaniosios specializacijos koncepcija galėtų pateikti bendrą politinį pagrindimą socialiai ekonominiu ir teritoriniu požiūriu įvairiems Lietuvos regionams, susiduriantiems su skirtingais vietos iššūkiais ir inovacijų būdais.
Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriaus pavaduotoja dr. Rasa Melnikienė, pristatydama atlikto Baltijos valstybių sumaniosios specializacijos tyrimo rezultatus, kaip pagrindines problemas įvardijo tai, kad ,,Lietuvoje, yra žemas, santykinai žemas lygis ir taip pat didžiulis atotrūkis tarp poreikio bendradarbiauti ir galimybių bendradarbiauti“. Kaip pastebėjo kiti posėdyje dalyvavę pranešėjai, Lietuvos pramonininkų konfederacijos tarptautinis inovacijų ekspertas Gintaras Vilda ir viešosios įstaigos Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas Artūras Jakubavičius, sumanioji specializacija kelia įvairių, kartais net neapibrėžtų iššūkių regioninės politikos darbotvarkei. Pirma, tai ne tik politikos formavimas, įgyvendinimas ir vertinimas, bet ir esamų išteklių, kompetencijų ir galių sujungimas, siekiant užtikrinti nacionalinius ir regioninius užmojus. Taigi į regioninės politikos formavimą ir įgyvendinimą reikia žiūrėti iš naujo, identifikuojant esamas galimybes ir pajėgumus. Antra, kai sumanioji specializacija laikoma viena iš suinteresuotųjų šalių suderinimo platformų siekiant paskatinti regioninę ekonominę plėtrą, esminis dalykas iškyla poreikis suprasti viešojo valdymo bei lyderystės įvairovę. Todėl, norint įgyvendinti transformuojančią Lietuvos sumaniosios specializacijos strategiją, būtina nuodugniau įvertinti atskirų regionų galimybes, esamus lūkesčius ir naujas viešojo valdymo formas, būdus plėtoti bendradarbiavimo, pasitikėjimo ir dalijimosi žiniomis bei patirtimi kultūrą.
Taigi Komitetas, suprasdamas, kad sumanioji specializacija yra ilgalaikis procesas, pagrįstas regionine mobilizacija, įtvirtinimu ir paremtas bendra suinteresuotų dalyvių atsakomybe, toliau tęs parlamentinę kontrolę ir sugrįš prie šio klausimo 2023 m. Seimo rudens sesijos metu.
Parlamentinės kontrolės klausimo svarstyme balandžio 28 d. posėdyje dalyvavo: Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų departamento direktorius Ričardas Valančiauskas; Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų mokslo ir technologijų departamento patarėjas Jurgis Vasiliauskas; Inovacijų agentūros direktorė Romualda Stragienė; Lietuvos Respublikos Vyriausybės Kanceliarijos Strateginio valdymo grupės vadovė Daiva Žaromskytė-Rastenė; Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas dr. Gintaras Valinčius; Viešojo valdymo agentūros direktorius Artūras Palekas.
Komiteto posėdžio vaizdo įrašą galima peržiūrėti Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.