Spaudos centras
Spaudos centras
2023 m. gegužės 4 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka pristatė devintąją šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją, kurios metu buvo aptarti du Lietuvos dešimtmečiai esant Europos Sąjungos (ES) nare, pasiekimai ir sritys, kuriose buvo padaryta mažiausia pažanga.
Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata, pradėdamas renginį teigė, kad stojimas į Europos Sąjungą suteikė galimybę mūsų valstybei modernizuotis, ir uždavė klausimą, ar mums pavyko tai pasiekti? „Šią diskusiją galime laikyti įžanga į pasižiūrėjimą to, ką mes padarėme ir ką planuojame padaryti Europos Sąjungoje. Stojimas į ES yra traktuojamas mūsų valstybės šiuolaikinimo instrumentu. Ar pavyko juo pasinaudoti?“ – klausė R. Lopata.
Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekano, buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko prof. dr. Dainiaus Žalimo nuomone, Lietuvai tapus ES nare, pradėjo keistis teisės aktų interpretavimas ir buvo sėkmingai įgyvendintas turinio viršenybės prieš formą principas. „Europos Sąjungos teisė daugeliu atvejų padėjo atsikratyti formos viršenybės prieš turinį principo, o labiau suteikia turiniui viršenybę prieš formą. Pradėjome gilintis į esmę, kontekstą, įžvelgti įvairius sisteminisu ryšius. Tų biurokratinių procedūrų akivaizdžiai sumažėjo“, – sakė D. Žalimas.
Ekonomistas dr. Raimondas Kuodis teigė, kad Lietuva per dvidešimt metų nesiėmė eksperimentuoti su savo valstybe ir sukūrė stabilią aplinką, o tai leido susiformuoti ekonomikos proveržiui. „Žvelgiant istoriškai, kas labiausiai garantuoja ekonomikos augimą, plėtrą ir gyvenimo sąlygų gerėjimą? Tai nesąmonių nedarymas. Kitaip tariant, pakankamai stabilios institucinės sąlygos, prognozuojama politika ir eksperimentų nedarymas. Tokios gravitacinės jėgos stumia ekonomiką į priekį. <...> Per kelis dešimtmečius kažkokių didelių klaidų mes nepridarėme. Vietų, kurias galima taisyti, – pilna ir mes jas žinome“, – pabrėžė R. Kuodis.
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas atkreipė dėmesį, kad per dvidešimt metų Lietuva pasiekė proveržį elektros energijos gamyboje, ypač atsinaujinančių išteklių srityje. „Atsinaujinančioje energetikoje yra atlikti labai dideli žingsniai. Lietuvoje pagrindinė elektros gamyba yra saulės ir vėjo elektrinėse. Mes jau turime arti tūkstančio megavatų vėjo elektrinių, palyginimui – Ignalinos atominė elektrinė sugeneruodavo apie du tūkstančius megavatų ir jų mums pilnai užtekdavo“, – sakė V. Jankauskas.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Vilija Targamadzė kalbėjo, kad valstybės asignavimai švietimui stabiliai didėjo, tačiau kyla problemų dėl jų panaudojimo. „Pinigų srautai didėja, tačiau su kokybe ir prieinamumu mes turime daug problemų. Man peršasi išvada, kad nėra racionaliai panaudojami šie pinigai, todėl reikėtų pergalvoti tikslo ir rezultato paradigmą“, – svarstė V. Targamadzė.
Vilmantas Vitkauskas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, vadovaujantis Nacionaliniam krizių valdymo centrui, pabrėžė, kad per dvidešimt metų Lietuva sugebėjo sukurti gerai parengtas spec. pajėgas, kurios kelia Lietuvos prestižą mūsų strateginių partnerių akyse. „Mūsų pranašumas ir pasididžiavimas yra mūsų specialiosios pajėgos, kurios labai aktyviai įsijungė į Afganistano operaciją ir kitur su mūsų strateginiais partneriais. Tai yra mūsų tam tikras eksporto elementas, kuris yra labai patrauklus, ir mūsų strateginiai partneriai siekia mūsų specialiųjų pajėgų prisijungimo prie tam tikrų operacijų. Tai mums daro didelę garbę ir atsiranda tam tikras Lietuvos reikalingumas“, – teigė V. Vitkauskas.
Diskusijoje dalyvavo: prof. dr. D. Žalimas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas; V. Jankauskas, energetikos ekspertas; dr. R. Kuodis, ekonomistas; V. Targamadzė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė; V. Vitkauskas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, vadovaujantis Nacionaliniam krizių valdymo centrui; R. Čiupaila, matematikas, inžinierius programuotojas, politikos ir visuomenės veikėjas.
Diskusijos moderatoriai – Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. R. Lopata ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus vadovas Lauras Bielinis.
Daugiau informacijos:
Raimundas Lopata
Ateities komiteto pirmininkas
El. p. [email protected]
Parengė
Gediminas Kašėta
Strateginio prognozavimo skyriaus
Išorinės informacinės aplinkos ekspertas
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
El. p. [email protected]
Ateities komiteto biuras
Tel. (8 5) 239 6950
El. p. [email protected]