Spaudos centras
Spaudos centras
Senatvės pensininkai Lietuvoje sudaro daugiau kaip penktadalį visų gyventojų, tačiau kas antras visuomenės narys nežino, kas tiksliai sudaro šalies pensijų sistemą. Pusė „Vilmorus“ apklausoje sudalyvavusių gyventojų pensijų sistemai teisingai priskyrė „Sodrą“ bei II ir III pakopos pensijų fondus, kai pusė ne tik neatmetė gana egzotiškų variantų, bet ir prisipažino apie tai nežinantys.
50 proc. apklausos dalyvių pasirinko teisingą atsakymo variantą, šalies pensijų sistemai priskyrę „Sodrą“, II ir III pensijų pakopą. Tuo tarpu 12 proc., arba maždaug kas dešimtas išvis nežinojo, kas sudaro šalies pensijų sistemą. Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių bei pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad tai patvirtina dideles žinių spragas, kurios galiausiai perauga į negebėjimą priimti objektyvia informacija pagrįstų sprendimų dėl savo finansinės ateities bei pensininkų poreikių užtikrinimo.
„Nors kas antras šalies gyventojas nesuklydo atsakydamas, prisipažinsiu, tikėjausi geresnio rezultato. Lietuvos pensijų sistema nėra labai komplikuota ar tokia sudėtinga, kad nebūtų įmanoma jos suprasti. Tai, kad kas antras visuomenės narys ją interpretuoja savotiškai rodo, kad jos nesuvokia kaip visumos ir, tikėtina, todėl neišnaudoja visų jos teikiamų galimybių“, – teigia jis.
Lietuvoje – jau penktadalis pensininkų
Šalies pensijų sistemos pagrindas, arba vadinamoji I pakopa yra „Sodra“. Jos duomenimis, šiemet vasarį senatvės pensijos buvo mokamos 613,5 tūkst. gyventojų. Remiantis Valstybės duomenų agentūros skelbta informacija, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,86 mln. žmonių, tad senatvės pensininkai sudaro apie 21 proc. valstybės gyventojų.
„Vilmorus“ apklausoje 28 proc. respondentų būtent „Sodrą“ įvardijo kaip vienintelę šalies pensijų sistemos sudedamąją dalį. Pasak T. Gudaičio, kuris taip pat dėsto Vilniaus universiteto Verslo mokykloje, teisingų atsakymų koreliavimas su įgytu išsilavinimu yra aiškus.
„Tarp aukštąjį išsilavinimą įgijusių respondentų didžiausia, net 60 proc. dalis teisingai pasakė, kad šalies pensijų sistemą sudaro „Sodra“ kartu su II bei III pensijų fondų pakopomis. Šioje grupėje 20 proc. pensijų sistemą tapatino tik su „Sodra“. Tuo tarp vidurinį ar aukštesnįjį išsilavinimą turinčių apklausos dalyvių jau 32 proc. tvirtino, kad sistema yra tik „Sodra“, tik truputį nuo pastarųjų atsiliko nebaigto vidurinio išsilavinimo atstovai: taip pat manė 30 proc. jų“, – atkreipia dėmesį LIPFA vadovas.
Net 29 proc. žemiausio išsilavinimo respondentų nežinojo, kas sudaro Lietuvos pensijų sistemą, kai tarp aukštesnio ir aukštojo išsilavinimo atstovų tokių buvo atitinkamai 12 ir 11 procentų.
Pensininkų finansai – iš ES fondų?
Dešimtadalis apklausos dalyvių Lietuvos pensijų sistema pavadino tik II ir III pakopos pensijų fondus, tokių iš viso buvo 6 proc. Dar beveik 5 proc. sakė, kad tai yra valstybės biudžetas, Europos Sąjungos (ES) fondai.
Anot T. Gudaičio, jei „Sodra“ yra išties glaudžiai susijusi su valstybės finansais, tai ES fondai nėra ta institucija, kuri būtų atsakinga už tiesiogines finansines išmokas Lietuvos pensininkams. Vis dėlto, būtent toks scenarijus – biudžetas ir ES fondai – atrodo pats realiausias 9 proc. žemiausio išsilavinimo respondentų, 6 proc. pensininkų, taip mano ir 6 proc. gyventojų šalies didmiesčiuose, neįskaičiuojant Vilniaus.
„Vakarų šalių visuomenėms amžėjant, nedarbingo amžiaus kitų visuomenės narių išlaikomų žmonių skaičius auga, čia ne išimtis yra ir Lietuva. Sunku įsivaizduoti, kaip efektyviai galėsime spręsti šiuos iššūkius, jei kas antras visuomenės narys dorai neįsivaizduoja, kokios institucijos ir iš kokių šaltinių senatvės pensininkams moka pensijas, kurių nepakankamas dydis yra vienas skausmingiausių klausimų dabartiniams pensininkams ir ne mažiau skausmingas gali būti būsimiems pensininkams“, – sako asociacijos vadovas.
Dar viena informuotumo klausimu jautri grupė netikėtai pasirodė esanti moksleiviai ir studentai. Negana to, kad tarp jų didžiausia, net 42 proc. dalis nežino, iš ko susideda Lietuvos pensijų sistema, taip pat didžiausia 15 proc. dalis mano, kad tai tik II ir III pakopos pensijų fondai. Anot T. Gudaičio, tokiu atveju reikėtų labiau saugoti į darbo rinką ateinančius jaunus žmones, kad jie netaptų įvairių pilkųjų schemų dalimi ir būtų įdarbinami skaidriai.
„Vilmorus“ šalies gyventojų apklausą atliko šiemet vasario 9-18 dienomis, joje dalyvavo 1003 gyventojai nuo 18 metų ir vyresni.
