2023 m. gegužės 16 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Diskriminacijos klausimai dėl amžiaus ir darbo santykių stabilumas yra aktualūs daugybei Lietuvoje dirbančių asmenų. Šie klausimai yra aktualūs ir mokslo darbuotojų, taip pat dėstytojų, kurių amžius yra daugiau nei 65 m., grupei.
Kaip matyti iš Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) 2020 m. Mokslo būklės apžvalgos, 2019 m. Lietuvos aukštojo mokslo ir valdžios sektoriuose buvo 680 tyrėjų, kurių amžius didesnis nei 65 m. (9,2 proc. visų tyrėjų), o 55–64 m. grupėje buvo 1735 tyrėjai (23,5 proc. visų tyrėjų), kurie yra priartėję prie šios teisiškai neapibrėžtos amžiaus ribos ir kuri kelia jiems pagrįstą nerimą dėl savo ateities darbe.
Modernioje visuomenėje keliami aukšti reikalavimai darbuotojų kvalifikacijai ir jos įvertinimui. Universitetai ir valstybiniai mokslo institutai turi kompetentingas darbuotojų kvalifikacijos vertinimo bei atestavimo sistemas, leidžiančias užtikrinti atestuotųjų atitikimą institucijos misijai. Taigi amžiaus ribojimo reikalavimas tampa perteklinis ir dažnai labai neefektyvus universiteto ar instituto misijos užtikrinimo požiūriu.
Pažangiose Europos šalyse, pavyzdžiui, Estijoje, netgi įstatymais įtvirtinta, kad amžius negali būti lemiamas veiksnys priimant darbuotoją į darbą. Pažymėtina ir tai, kad amžius nėra kliūtis eiti JAV Prezidento, Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigas, kuriose amžius neribojamas, taip pat ir Europos Sąjungos aukščiausi pareigūnai užima pareigas nepriklausomai nuo amžiaus. Nobelio premijos laureatų amžiaus vidurkis yra daugiau nei 60 m., ir akivaizdi tendencija, kad nuolat auga dalis Nobelio premijos laureatų, kuriems buvo daugiau nei 70 m.
Darytina išvada, kad toks jautrus klausimas, kaip mokslo darbuotojų ir dėstytojų karjeros problematika, taip pat darbo santykių stabilumas atsižvelgiant į amžių, nėra pakankamai nušviestas šalies universitetinėje bendruomenėje ir daugelis šių darbuotojų nežino tikrosios padėties ir nebando paveikti atitinkamų sprendimų, priimamų universitetuose.
Galima teigti, kad socialinis aktyvumas ir plati diskusija yra reikalingi siekiant formuoti vyresnio amžiaus mokslo darbuotojų ir dėstytojų personalo vadybos strategiją, užtikrinančią efektyvią šalies ekonominio, socialinio ir intelektinio kapitalo raidą bei atitinkančią konstitucinį teisinės valstybės principą. O teisiniu sidabrinės ekonomikos visuomenės vystymo principu galėtų tapti diskriminavimo pagal amžių šalinimas iš šalies darbo įstatymų.
Spaudos konferencijoje dalyvauja: Lietuvos veikliosios ilgaamžystės akademijos prezidentas dr. prof. Algimantas Kirkutis; Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas, Vilniaus universiteto Kokybės vadybos magistro studijų programos pirmininkas prof. dr. Dalius Serafinas, Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos narys prof. habil. dr. Leonidas Sakalauskas.