Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sukvietė Seimo, Ministrų kabineto narius, Lietuvos banko, darbuotojų ir verslo atstovus aptarti Lietuvos ekonominę padėtį ir politinį atsaką į recesiją.
Susitikime aptarta dabartinė šalies ekonominė situacija, kurią, pasak Prezidento, reikia vertinti ramiai, bet rimtai. Lietuvos ekonomika šių metų pirmąjį ketvirtį susitraukė, šalyje fiksuojama techninė recesija, išaugusios žaliavų kainos sumažina Lietuvos gamintojų konkurencingumą, transporto sektorius patiria iššūkių dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos, o šalies gyventojus, nepaisant atlyginimų augimo, paveikė infliacija.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva neturi prabangos BVP mažėjimui, nes vis dar esame Vakarų ekonominį lygį besivejanti valstybė, tad šalies ūkis turi toliau augti ir artėti prie pažangiausių pasaulio ekonomikų, jei nenorime atsidurti užstrigusių pajamų spąstuose.
„Turime nedelsdami pradėti galvoti apie kitokią ekonominės politikos trajektoriją, nei buvo iki šiol, ir rinktis proaktyvią išėjimo iš recesijos strategiją, paremtą anticikliniais atsakingų valstybės institucijų veiksmais. Ankstesnės pasaulio recesijos mus moko, kad jų metu pasiteisina strategijos, orientuotos į žemų ir vidutinių pajamų gavėjų padėties gerinimą, viešųjų investicijų skatinimą ir taiklią bei efektyvią pagalbą verslui“, – teigė Prezidentas.
Lietuvos vadovas išskyrė, jog visų pirma svarbu principingai atsisakyti intencijų didinti mokestinę naštą vidurinei šalies klasei ir kuo skubiau įtvirtinti mokestines paskatas investicijoms augti.
„Nėra blogo laiko mokesčių reformai, kuri didina mokesčių teisingumą, pavyzdžiui, progresinių mokesčių suvienodinimas eliminuojant skirtumus pagal veiklos formą ir tolygesnė bei paprastesnė leistinų buhalterinių atskaitymų sistema. Tuo tarpu tiesioginių pajamų mokesčių tarifų didinimas nepataiko į ekonominio ciklo taktą ir nėra paremtas jokiais racionaliais argumentais“, – susitikime teigė Prezidentas.
Susitikime valstybės vadovas akcentavo, kad nėra labiau pagrįsto laikotarpio masiškai sutvarkyti blogos būklės šalies kelius, nei tai darant per recesiją. Taip pat būtina kuo greičiau įgyvendinti karinio mobilumo infrastruktūros projektus, finansuojamus iš bankų solidarumo įnašų. Susisiekimo ministras patvirtino, kad turi aiškų planą, kurie objektai bus papildomai vystomi artimiausiu laikotarpiu. Prezidento teigimu, toks viešųjų investicijų skatinimas būtų adekvatus ir efektyvus atsakas į susidariusią ekonominę situaciją.
Susitikime diskutuota apie svarbą suplanuoti naujas priemones krintančios šalies pramonės konkurencingumui atsigauti skatinant eksportą, padedant apsirūpinti žaliavomis, užtikrinant stabilius energijos kaštus, priemones darbuotojams išsaugoti. Prezidentas išsakė lūkestį, kad ekonomikos ir inovacijų ministrė pateiks konkrečias paramos priemones šalies pramonei.
Susitikime dalyvavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, susisiekimo ministras Marius Skuodis, finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė, Seimo nariai Mindaugas Lingė, Valius Ąžuolas, Andrius Bagdonas, Vytautas Mitalas, Vytautas Gapšys, Algirdas Butkevičius, Rasa Budbergytė, Agnė Širinskienė, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.