2023 m. gegužės 29 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

2050-aisiais Lietuvos veidą lemsianti karta šiandien ugdoma vaikų darželiuose ir mokyklose – tokia aksioma vadovavosi politikai ir ekspertai, 2023 m. gegužės 26 d. Seimo Ateities komiteto posėdyje svarstę švietimo strateginę viziją.

„Švietimo aplinka jau pasikeitė, – pabrėžė Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. – Pasaulyje vyksta globalūs geopolitiniai pokyčiai, įsisiūbuoja klimato kaita, o dirbtinio intelekto pažanga tiesiog per keletą mėnesių pakeitė informacijos surinkimu pagrįstas profesijas. Todėl švietimo politika privalo būti įžvalgi ir orientuota į ateitį, o ne į kosmetinį esamos būklės pagerinimą.“

Seimo narė, buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė akcentavo, kad valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ projekto siekis švietimui yra aiškus – tai ateičiai pasirengęs, atsparus ir laisvas žmogus. Ši ambicija, pasak politikės, iš esmės nesikeičia lyginant su šiuo metu galiojančia strategija „Lietuva 2030“. Siekiant įgyvendinti strateginiuose dokumentuose keliamus tikslus, reikia pradėti nuo bendrojo ugdymo turinio atnaujinimo – nuo žinių perteikimo pereiti prie kompetencijomis grįsto ugdymo. „Tai keičia visą mūsų ugdymo filosofiją. Ugdymas nuo su aktualijomis nesusietų kontekstų persiorientuoja prie realaus gyvenimo, nuo griežto ugdymo plano – prie galimybės patiems mokytojams pritaikyti ir kurti turinį“, – tvirtino J. Šiugždinienė.

Strategija „Lietuva 2050“ kelia visuomenės kultūrinės transformacijos tikslą, todėl švietimui tenka esminių kultūrinių kompetencijų perteikimo uždavinys. „Mokykla turi suteikti galimybę vaikams, nepalankių socialinių arba šeiminių aplinkybių įkalintiems skurdžioje kultūrinėje, vertybinėje aplinkoje“, – sakė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanas prof. Jonas Dagys. Šiems tikslams įgyvendinti būtinas horizontalus švietimo politikos derinimas su kultūros ir socialinėmis politikomis.

Didžiausias Lietuvos švietimo iššūkis yra ne strategijų stoka, bet jų įgyvendinimas, teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė dr. Nerija Putinaitė. Šiandien sisteminės strategijos tiesiog pasmerktos atsilikti nuo greitai besikeičiančios tikrovės. Reikšmingą vaidmenį, anot pranešėjos, galėtų atlikti nacionalinė ugdymo inovacijų platforma, švietimo teikėjams padedanti išbandyti naujoves ir jas paskleisti. Kitas švietimo pažangos ir visuomeninio poveikio stabdis – žinybiškumas, t. y. kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos diegiamos priemonės nesusisieja su Ekonomijos ir inovacijų, Socialinių reikalų ir darbo, kitų ministerijų vykdoma politika.

Švietimo sritis yra horizontali, veikianti kultūros, socialinių santykių, ekonomikos ir daugelyje kitų sričių, todėl kyla iššūkių, kai jo strateginių tikslų įgyvendinimas stringa tarpinstituciniuose „koridoriuose“. „Horizontalus valdymas yra problema, vis sugrįžtam prie šio klausimo. Kad įvyktų viešojo valdymo pokytis, reikia, kad kuo daugiau intelektinį svorį turinčių žmonių ateitų į valstybės valdymą“, – pabrėžė Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais dr. Darius Žeruolis.

Atities komitetas ilgalaikės švietimo vizijos svarstymą tęs Vyriausybei pateikus Seimui valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ projektą.

Parlamentinės kontrolės klausimo svarstyme taip pat dalyvavo ir savo įžvalgomis dalijosi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Seimo nariai Kasparas Adomaitis, Angelė Jakavonytė, Liudvika Pociūnienė, Viktoras Pranskietis, Valstybės kontrolierius pavaduotoja Lina Balėnaitė, Vilniaus universiteto  Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto profesorė Lilija Duoblienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Julius Jakučinskas, Vilniaus švietimo pažangos centro vadovė Unė Kaunaitė, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė prof. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.

Kviečiame posėdžio vaizdo įrašą stebėti Seimo interneto  svetainės ,,Youtube“ paskyroje Atviras Seimas.

Parengė

Seimo Ateities komiteto biuras:

Ieva Lavišienė, tel. (8 5) 239 6363, el. p. ieva.lavisiene@lrs.lt

Giedrius Viliūnas, tel. (8 5) 239 6950, el. p. giedrius.viliunas@lrs.lt