Tyrimas: lietuviai laukia vietinio sezoninio derliaus dėl kokybės, bet baiminasi aukštų kainų

Nors daugumą daržovių, vaisių ir uogų šiandien galime įsigyti bet kuriuo metų laiku, Lietuvos gyventojai itin laukia sezoninio derliaus – dėl geresnio skonio, sveikumo ir mažesnių kainų. Nors lietuviškas gėrybes gyventojai vertina kaip kokybiškesnes, jos jiems taip pat atrodo esančios brangesnės nei įvežtinės, rodo „CropLife Lietuva“ asociacijos užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.

„Kaip rodo tyrimas, net 38 proc. apklaustųjų sezoninių vaisių, uogų ir daržovių laukia pirmiausia dėl to, kad jos pasižymi geresniu skoniu, kas penktas gyventojas – dėl jų sveikumo, o 15 proc. – dėl mažesnės kainos. Ir vos 5 proc. gyventojų nejaučia jokio skirtumo tarp sezoninių ir nesezoninių gėrybių“, – tyrimo duomenis komentuoja „CropLife Lietuva“ direktorė Z. Varanavičienė.

Ji priduria, kad, apklausos duomenimis, gyventojai itin vertina Lietuvos ūkininkų išaugintos produkcijos kokybę – net 56 proc. kaip pagrindinį privalumą įvardina vietinės produkcijos šviežumą, kas trečias – geresnį skonį, saugumą ir sveikumą nei įvežtinių produktų.

Vietoje užaugintos daržovės – šviežiausios ir skaniausios

Ūkininkas ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis teigia, kad tyrimas atspindi, jog mūsų šalies ūkininkai augina gerą, kokybišką produkciją, nors ta kokybė ir turi savo kainą.

„Natūralu, kad gyventojai laukia sezoninio derliaus, nes daržovė yra tokia prekė, kuriai labai svarbu šviežumas. O šviežiausią ją vartotojas gauna, kai ji būna užauginta šalia. Be to, sezono metu vietos ūkininkai užaugina lietuviams natūralaus skonio, kvapo ar konsistencinių savybių daržoves. Visa tai gyventojai vertina kaip kokybės ženklą“, – sako M. Laukaitis.

Kaip pavyzdį jis pateikia pomidorus – lietuviai mėgsta minkštus, sultingus ir plona odele pasižyminčius jaučio širdies tipo pomidorus, kurių neišauginsi ir neatveši iš Italijos ar kito tolimesnio krašto, nes jie tiesiog neatlaikytų 2000 km nuotolio kelionės.

„Panašių skirtumų tarp šalių yra ir su kitomis daržovėmis, pavyzdžiui, bulvėmis. Jeigu vokiečiai ieško tokių, kurios išvirtos nesukristų ir tiktų jų pamėgtoms bulvių salotoms, tai lietuviai kaip tik nori miltingų veislių bulvių, kad galėtų sėkmingai pagaminti tradicinius lietuviškus patiekalus. Vietos augintojai atsižvelgia į šalies gyventojų poreikius“, – aiškina ūkininkas.

Kainą lemia derliaus kokybė

Kaip rodo „CropLife Lietuva“ apklausa, net 34 procentams šalies gyventojų Lietuvoje užaugintos daržovės, vaisiai ir uogos atrodo esančios brangesnės nei importuotos iš užsienio.

„Kainą lemia dėmesys kokybei ir gamta. Jeigu orai palankūs, ūkininkai gauna didesnį derlių ir maisto savikaina yra mažesnė, todėl ir vartotojui jis kainuos pigiau, tačiau jeigu orai nepalankūs – kaina natūraliai auga dėl menkesnio derliaus. Be to, kainuoja ir šalies ūkininkų dėmesys kokybei – Lietuvos ūkininkai, palyginus su kitų ES šalių vidurkiu , ūkininkauja natūraliau – naudoja 2-3 kartus mažiau augalų apsaugos produktų, taip pat kiek įmanoma mažiau trąšų – dėl to derlius būna kokybiškesnis “, – sako M. Laukaitis.

Jis taip pat paaiškina, kodėl įsibėgėjus sezonui daržovių kainos krenta. „Kainą visada lemia produkto užauginimo savikaina. Tam, kad ūkininkas išaugintų ankstyvų šviežių bulvių, reikalingos didesnės investicijos – turi jas sodinti anksčiau, prieš tai sudaiginęs į šaltesnę žemę, apdengti dviem plėvelės sluoksniais, sumontuoti rūko sistemą, kad apsaugotų nuo šalnų. Tai iškelia savikainą. Tuo tarpu atšilus orams, kai bulvę galima tiesiog sodinti laukuose, jos užauginimo savikaina ir galutinė kaina vartotojui yra natūraliai mažesnė. Todėl sezono įkarštyje kainos ir yra linkusios sumažėti“, – aiškina M. Laukaitis.

Vietinei produkcijai – prioritetas

Dar vienas įdomus „CropLife Lietuva“ tyrimo rezultatas – 51 proc. gyventojų yra linkę už Lietuvos ūkiuose užaugintus vaisius ir daržoves mokėti brangiau, o 49 proc. gyventojų – tam nepasiryžę.

Prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ atstovai teigia pastebintys, kad pirkėjai vertina lokaliai užaugintas daržoves, o ir pats prekybos tinklas siekia palaikyti vietinius gamintojus.

„Net 60 proc. daržovių asortimento „Rimi“ sudaro lietuviška produkcija, ja prekiaujame visus metus, priklausomai nuo jų sezoniškumo: bulvėmis, morkomis, kopūstais, burokėliais, svogūnais, įvairiomis fasuotomis ir vazonėliuose parduodamomis žolelėmis bei daugybe kitų. Tuo pačiu žinome, kad šiuo metu visi pirkėjai yra jautrūs kainai, todėl siekiame užtikrinti geresnes vietinių produktų kainas. Pavyzdžiui, lietuviški pomidorai ir agurkai yra mūsų prioritetinės daržovės, todėl jiems visada stengiamės nuolat užtikrinti konkurencingas kainas bei pasiūlyti patrauklias akcijas, įvairūs pasiūlymai taikomi ir populiariausiems vaisiams bei daržovėms“, – sako „Rimi Lietuva“ rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus vadovė Dalia Čenkienė.

Ji taip pat pastebi, kad rinktis vietinę produkciją verta ne tik dėl aukštos kokybės ar kainų, bet ir dėl tvarumo.

„Mūsų visuomenė sąmoningėja ir vis daugiau žmonių domisi, iš kur atkeliauja maistas ant jų stalo – juos džiugina žinojimas, kad pirkdami vietos gamintojų produkciją, prisideda prie savo bendruomenės gerovės, daro įtaką ekonomikos augimui ir aplinkosaugai. Rinkdamiesi lokalius produktus, mes rūpinamės ir savo aplinka: produktai trumpiau keliauja nuo ūkio iki mūsų stalo, tad mažėja išlaidos transportui, oro tarša. Be to, tokiai produkcijai reikia mažiau pakavimo medžiagų, nei ilgai pakuotėse transportuojamiems ir laikomiems atvežtiniams produktams, taigi, sunaudojama mažiau plastiko“, – sako „Rimi Lietuva“ atstovė.

„CropLife Lietuva“ užsakymu reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ š. m. balandžio mėnesį. Tyrimo metu visoje Lietuvoje apklausta 1014 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Pranešimą paskelbė: Integrity PR, UAB
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2023-06-01 09:14
Maisto pramonė, Žemės ūkis
Prisegti failai
pasidalinti
atgal