Seimas priėmė rezoliuciją dėl mūsų šalies demografijos politikos ateities, kuria ragina Vyriausybę imtis veiksmų šeimos, gimstamumo ir sveikos gyvensenos politikos srityje:

1) puoselėti teigiamą visuomenės požiūrį į šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą;

2) tobulinti socialines paslaugas vaikus auginančioms šeimoms, ypač išskiriant vaikus auginančių moterų karjeros apsaugos ir rėmimo priemones, taip pat pagalbą vaikų negalinčioms susilaukti šeimoms;

3) didinti būsto nuomos ir įsigijimo prieinamumą jaunoms šeimoms;

4) įgyvendinti kompleksines paramos šeimoms ir gimstamumo skatinimo priemones;

5) užtikrinti 0–6 metų ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros, ugdymo paslaugų ir jų įvairovės plėtrą ir pasiekti, kad būtų visiškai patenkintas vaikų lopšelių ir darželių poreikis, užtikrintas patogus jų pasiekiamumas, prieinama kaina, gera paslaugų kokybė;

6) užtikrinti vaikų visos dienos užimtumą ir neformalųjį ugdymą; sukurti vaikų pavėžėjimo paslaugų sistemą, užtikrinti papildomas paslaugas mokyklinio amžiaus vaikus auginančioms šeimoms;

7) užtikrinti sąlygas vaikams, nepriklausomai nuo jų socialinio statuso, įgyti vienodai kokybišką vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, valstybei įsipareigojant suteikti pakankamą paramą vaikams, dėl skurdo negalintiems siekti išsilavinimo, taip pat ir aukštojo;

8) sukurti visas amžiaus grupes apimančią sveikos gyvensenos politiką, užtikrinančią išsivysčiusių šalių lygį siekiančią sveiko gyvenimo trukmę;

9) plėtoti galimybes vyresnio amžiaus žmonėms savo pačių pasirinkimu likti aktyviems darbo rinkoje ir viešajame gyvenime.

Vyriausybė taip pat raginama įgyvendinti priemones lietuviškosios tapatybės, lojalumo ir pilietiškumo ugdymo srityje:

1) stiprinti pilietinį ir kultūrinį ugdymą visų pakopų švietimo sistemoje, atskleidžiant lietuviškosios tapatybės vertybes ir turtingumą, Lietuvos, kaip šalies, kurioje verta kurti savo gyvenimą, privalumus ir galimybes;

2) plėtoti bendrąsias socialines ir humanitarines studijas aukštosiose mokyklose, skatinant kritinį Lietuvos visuomenės raidos apmąstymą, demokratijos pagrindų tvirtinimą, atviros, tolerantiškos, humanistinės lietuviškosios pilietinės tapatybės augimą;

3) skatinti vaikus ir jaunimą rinktis mokymąsi ir gyvenimą Lietuvoje;

4) orientuojantis į talentų rengimą ir jų išlaikymą Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, sukurti paskatų sistemą talentingiems jaunuoliams rinktis tas mokslo ir technologijų sritis, kuriose šaliai trūksta kompetencijos, pritraukiant talentams ugdyti reikalingų užsienio mokslininkų, derinant talentingų jaunuolių studijas Lietuvoje ir užsienyje;

5) skatinant jaunimo užimtumą, skirti ypatingą dėmesį verslumui, inovatyvumui, dalijimuisi sėkmės istorijomis ir regionų socialiniam ir ekonominiam atgimimui;

Lietuvos diasporos grįžimo ir santykių su Lietuva išlaikymo politikos srityje Vyriausybė raginama:

1) skatinti reemigraciją didinantį švietimą, diasporos informavimą apie galimybes įsitraukti į Lietuvos darbo rinką, socialinės ir sveikatos apsaugos sistemą, verslo plėtrą ir karjeros galimybes;

2) įgyvendinti diasporos ryšių su Lietuva stiprinimo priemones, skatinant išvykusių Lietuvos piliečių, jų palikuonių ir suinteresuotų kitų šalių asmenų integravimąsi į Lietuvos visuomenę;

3) suburti užsienio lietuvių ir lietuvių kilmės profesionalų tinklus užsienio šalyse, stengiantis įtraukti aukštos kvalifikacijos specialistus ir tyrėjus į projektus ar programas Lietuvoje;

4) sukurti patrauklių finansinių ir mokestinių priemonių bazę, siekiant pritraukti itin kvalifikuotų Lietuvos kilmės specialistų ir talentų iš užsienio;

5) reikšmingai pagerinti oro susisiekimo tiesioginiais skrydžiais su Lietuva galimybes;

6) sukurti diasporai atskirą programą, kuria būtų sudaroma galimybė kiekvienam lietuvių kilmės asmeniui aplankyti Lietuvą ir artimiau susipažinti su jos dabartimi, istorija ir kultūra;

7) skatinti išvykusius Lietuvos mokslininkus grįžti ir dirbti Lietuvoje;

8) išspręsti dvigubos pilietybės teisinio reguliavimo klausimus.

Užsienio šalių studentų, ypač aukštos kvalifikacijos profesionalų, talentų pritraukimo į Lietuvą ir integravimo politikos srityje Vyriausybė raginama tobulinti teisinį reguliavimą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas užsienio studentams mokytis ir baigus studijas likti dirbti Lietuvoje, atvykti; parengti ir įgyvendinti aukščiausio lygio užsienio mokslininkų pritraukimo poreikio prioritetinėse mokslo ir technologijų srityse programą ir siūlyti sukurti šiam tikslui finansinę priemonę, leidžiančią skirti dotacijas atitinkamų sričių aukščiausio lygio tarptautiniams mokslo lyderiams, įsipareigojusiems dirbti su Lietuvos mokslo talentais.

Aukštos ir vidutinės kvalifikacijos bei trūkstamų darbuotojų pritraukimo (darbo imigracijos) ir integravimo lanksčios politikos srityje Vyriausybė raginama:

1) parengti ir patvirtinti šalių, kurių piliečiams taikomos lengvesnės darbo migracijos taisyklės, sąrašą, atsižvelgiant į aukštos pridėtinės vertės kūrimo, draugiškumo, humanitarinius, nacionalinio saugumo, vertybinius, kultūrinius, religijos bei kitus kriterijus, ir kurių emigrantai Lietuvoje neteiktų pirmenybės bendravimui rusų kalba;

2) pagal Vyriausybės patvirtintą šalių, kurių piliečiams taikomos lengvesnės darbo migracijos taisyklės, sąrašą nustatyti ilgalaikes imigracijos Į Lietuvą ir jos savivaldybes kvotas;

3) Minėtame sąraše nurodytose šalyse aktyviai vykdyti informacinę kampaniją, ypatingą dėmesį skiriant aukštos kvalifikacijos ir Lietuvoje trūkstamų profesijų asmenų pritraukimui;

4) trumpinti visus imigracijos procesus, atsisakyti perteklinio institucinio reguliavimo, atsižvelgiant į ES ir kaimyninių šalių geriausią praktiką, nustatant griežtą atsakomybę už terminų nesilaikymą, biurokratinį vilkinimą ir nekokybišką klientų aptarnavimą, darbdaviui paliekant atsakomybę nustatyti darbuotojo kvalifikacijos (jos įrodymo) reikalavimus;

5) pagal galimybes sudaryti sąlygas studentams, visų kvalifikacijų mokslo ir darbo imigrantams leisti atvykti į Lietuvą su artimais šeimos nariais;

6) aktyviau įtraukti savivaldybes į imigrantų priėmimo procesą pagal savivaldybių poreikius ir įsipareigojimus dėl integracijos;

7) užtikrinti visišką lietuvių kalbos mokymosi prieinamumą, patrauklias sąlygas susipažinti su šalimi, jos kultūra, karjeros ir savarankiško verslo kūrimo galimybėmis, kartu su verslo atstovais spręsti imigrantų akultūracijos ir integracijos problemas, pasirūpinant tinkamu jų apgyvendinimu ir socialinėmis paslaugomis;

Priimta rezoliucija Seimas įsipareigoja iki 2023 m. spalio 1 d. parengti Lietuvos politinių partijų nacionalinį susitarimą dėl demografijos problemų, kuriame būtų numatytas priemonių planas ir jo įgyvendinimo finansavimas

Vyriausybei siūloma:

1) institucionalizuoti demografijos politikos įgyvendinimą, paskiriant įgaliotą specialųjį pareigūną (įkuriant biurą, agentūrą) prie Vyriausybės;

2) šiam įgaliotam specialiajam pareigūnui kaip atskirą klausimą, reikalaujantį ypatingos skubos sprendimų, priskirti naujai atvykusių užsienio šalių piliečių, ypač ukrainiečių, baltarusių, rusų, integracijos priemonių programos parengimo ir jos įgyvendinimo koordinavimą.

Seimo komitetams pavesta prižiūrėti kaip įgyvendinama ši rezoliucija.

Už rezoliuciją „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“ (projektas Nr. XIVP-2884(2) balsavo 75 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš, 8 parlamentarai susilaikė.