Per pastaruosius 50 metų Lietuvoje padvigubėjo 65-erių ir vyresnio amžiaus žmonių dalis. Prognozuojama, jog dar po 50 metų ji sudarys trečdalį visuomenės. Medicinos ekspertai teigia, kad vienas svarbiausių sveikatos palaikymo vyresniame amžiuje komponentų – tinkama mityba. Visgi, anot jų, dauguma senjorų maitinasi nepakankamai. „Garbaus amžiaus žmonės dažnai susiduria su rijimo ir kitais sveikatos sutrikimais. Jie negali įsisavinti jiems būtinų maistinių medžiagų ir mineralų, o tai gali iššaukti įvairias ligas ir net mirtį“, – sako LSMU Geriatrijos klinikos profesorė, mokslų daktarė, LSMU Kauno ligoninės Geriatrijos skyriaus vadovė Gytė Damulevičienė.
Anot jos, senstant organizme vyksta įvairūs pokyčiai, vienas tokių – pradeda trikti ir rijimo funkcija. Mažėjant raumenų jėgai ir masei, atitinkamai mažėja ir rijimo raumenų, liežuvio raumenų jėga ir masė, o tai turi įtakos rijimo procesui.
„Tuomet žmogus valgo lėčiau, springsta, kosčioja. Vyresnio amžiaus asmenų gydytojai – geriatrai – pastebi, jog įprasto maisto nuryti negalintys senjorai taip pat nebegauna maiste esančių įvairių medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui. Tai sukelia imuninės sistemos sutrikimus, dehidrataciją, raumenų masės ir jėgos mažėjimą. Pasekmė yra sarkopenija – sindromas, sukeliantis savarankiškumo ir funkcinės būklės pablogėjimą, griuvimus, neįgalumą“, – pasakoja G. Damulevičienė.
Funkcinį maistą senjorams pristačiusios bendrovės „WeZoop“ vadovė Sima Giržadaitė teigia, jog vykstant demografiniams pokyčiams itin svarbu suteikti galimybę vyresnio amžiaus žmonėms senti oriai.
„Šiandien jauniems ir aktyviems žmonėms parduotuvių lentynose apstu įvairių produktų: proteino batonėlių, geriamo hialurono, kolageno ir panašiai. Deja, neretai pamirštame vyresnius savo tėvus ir senelius, kuriems svarbu įprastus maisto produktus pakeisti į rijimui palankią konsistenciją – piure, pudingo ar kremo. Paprastai jogurtai, kefyras yra mėgstami senjorų, nes juos lengva valgyti, jie gerai virškinami. O juos praturtinus visus senoliams reikalingais vitaminaiss – D, B12, B9, C, A, svarbiausius mineralus – magniu, geležimi, cinku ir selenu, taip pat baltymus, toks maistas tampa ne tik lengvas vartoti, bet ir gyvybiškai svarbus“, – sako „WeZoop“ direktorė, kurios vadovaujama įmonė šiemet pateko tarp 63 startuolių, pakviestų prisijungti prie Europos Sąjungos maisto inovacijų iniciatyvos „EIT Food“ verslumo programų.
Kartu su KTU profesorės Daivos Leskauskaitės vadovaujama mokslininkų grupe sukurtas maistingas, klampios, lengvai nuryjamos tekstūros produktas pritaikytas subalansuotai vyresnio amžiaus žmonių mitybai ir senjorams, turintiems rijimo sutrikimų. Jo struktūra užtikrina ne tik senoliams rekomenduojamą reikalingų maistinių ir bioaktyvių medžiagų kiekį, bet ir gerą šių medžiagų biopasisavinamumą.
Ligoninėse – nekokybiškas maistas
Užsienyje ir LSMU Geriatrijos klinikoje atlikti tyrimai rodo, jog kas penkto bendruomenėje gyvenančio senyvo žmogaus mitybos būklė yra sutrikusi, o kas antras ligoninėje gydomas senjoras yra nepakankamos mitybos.
Vis dėlto, S. Giržadaitė atkreipia dėmesį, jog nors statistika bado akis, valstybinės įstaigos vis dar perka nelabai kokybišką maistą.
„Beldžiamės į valstybinių gydymo įstaigų duris, tačiau pastebime, jog čia ligoniams vis dar teikiamas svarbiausių maistingų medžiagų stokojantis maistas. Privatūs slaugos namai taip pat renkasi pigesnius baltymų miltelius, kurių vyresnio amžiaus žmonėms dažnai nepakanka, o mokslininkų sukurtą ir svarbiausiais vitaminais bei mineralais pripildytą funkcinį maistą palieka kaip rekomendaciją artimiesiems. Svarbu suprasti, jog norint, kad senoliai greičiau sveiktų ir sustiprėtų, šiuo metu ligoninėse teikiamas maistas turėtų būti pakeistas jiems tinkamesniu“, – pasakoja „WeZoop“ vadovė.
Anot jos, Europoje funkcinis maistas sparčiai populiarėja, o kai kur jau yra plačiai vartojamas. Pavyzdžiui, Danijos ligoninių Geriatrijos skyriuose gydomi asmenys jau gauna įvairiausių geriamųjų mitybos papildų, o Prancūzijoje geriatriniai pacientai ar pacientai, kuriems nustatyta nepakankama mityba ir su ja susijusios rizikos, iškeliauja namo su bent 8 buteliukais papildų. Lietuvoje, S. Giržadaitės teigimu, įstaigų biudžetų eilutės vis dar svarbesnės už orią senatvę. Tačiau tikina – šios problemos sprendimo būdų yra, tereikia geresnio bendradarbiavimo tarpinstituciniu lygmeniu.
Šie bei kiti maisto sistemų pertvarkymo ir pasaulinių maisto iššūkių klausimai birželio 27-28 dienomis bus sprendžiami Latvijos sostinėje Rygoje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „EIT Food 2023“. Daugiau informacijos: https://www.annualevent.eitfood.eu/.