2023 m. birželio 29 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

 Seimas pradėjo svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ projektą, kurį pristatė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Seimo Ateities komiteto pirmininkas, Valstybės pažangos tarybos koordinacinės grupės narys Raimundas Lopata.

Lietuvos ateities vizijoje „Lietuva 2050“ atsižvelgiama į šiuo metu egzistuojančias ir ateityje numatomas svarbiausias tendencijas, iššūkius ir tarptautinius įsipareigojimus ir jiems įveikti reikalingus pokyčius, todėl šiame dokumente siūlomos Lietuvos vystymosi kryptys sudaro prielaidas stiprinti valstybės atsparumą ir siekti pažangos. „Lietuva 2050“ rengimo metu pakloti pamatai ir jos įgyvendinimui numatytas ateities įžvalgų stiprinimas, tikėtina, padės sukurti ateities įžvalgomis grįsto valdymo sistemą.

Vizijos šūkyje „Kelrodė Lietuva: valstybė, kurioje noriu gyventi ir kurti. Valstybė, kurią noriu saugoti“ užkoduota Lietuva kaip pavyzdys sau ir kitoms šalims, kuriančių ir išsilavinusių žmonių visuomenė, kuri yra įsipareigojusi savo šaliai per norą joje gyventi ir norą saugoti jos gamtą, kultūrą, vertybes bei teritoriją.

I. Šimonytė: prie Lietuvos ateities vizijos rengimo prisidėjo apie 2,5 tūkst. piliečių

Kaip pažymėjo Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė, šis dokumentas buvo kuriamas per įvairius bendro kūrimo formatus bendradarbiaujant akademinei bendruomenei, visuomeninėms organizacijoms ir įvairiems šito proceso dalyviams.

„Šį sykį buvo keliamas tikslas, kad strategijos rengimas nuo pradžių būtų kiek įmanoma atviras, kaip įmanoma įtraukiantis ir paremtas bendra kūryba. Kvietėme organizacijas, pavienius ekspertus ir visi, kas norėjo tai padaryti, turėjo galimybę tai padaryti. Per 51 renginį, kurį turėjome, idėjomis ir pasiūlymais dėl Lietuvos ateities vizijos prisilietė vienu ar kitu būdu, manome, apie 2,5 tūkst. piliečių“, − pristatydama viziją sakė Vyriausybės vadovė. Anot jos, per šio dokumento rengimo procesą iš viso buvo aplankyti 23 miestai ir miesteliai, gauta arti 400 įvairių pasiūlymų dėl ateities vizijos ir strateginių ambicijų.

„Lietuva 2050“ yra reikšmingas žingsnis į ateitį numatančios viešosios politikos formavimą: ateities įžvalgų Lietuvoje institucinę sistemą šiuo metu sudaro Seimo Ateities komitetas, Seimo kanceliarijos ir Vyriausybės kanceliarijos padaliniai, Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA), Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, universitetai, kitos tyrimų institucijos ir centrai. Visos šios organizacijos laikytinos numatomosios valdysenos dalimi, kuri bus stiprinama ir plėtojama tam, kad ateities perspektyvos būtų analizuojamos ne epizodiškai, o sistemiškai ir nuolat.

R. Lopata: ši strategija apibrėžia, kas mūsų valstybėje yra svarbiausia

Pasak Ateities komiteto pirmininko, Valstybės pažangos tarybos koordinacinės grupės nario R. Lopatos, pagrindinis šio dokumento elementas yra valstybės pažangos vizija, tačiau jis taip pat apima Lietuvos dabartinės situacijos ir globalios aplinkos veiksnių analizę, vizijai įgyvendinti reikalingas valstybės vystymosi kryptis ir pagrindinius pažangos matavimo rodiklius.

Parlamentaras tikino, kad šis novatoriškas strateginio valdymo dokumentas iš esmės skiriasi nuo ankstesnių ilgalaikių strateginių dokumentų .„Šis dokumentas remiasi prielaida, kad ateities negalima numatyti, tačiau galima įvertinti galimus jos raidos scenarijus ir pamėginti kreipti valstybės ir visuomenės raidą pageidaujama linkme“, − kalbėjo Ateities komiteto vadovas.

Pasak R. Lopatos, Lietuvos ateities vizijai rengti panaudota ateities įžvalgų metodologija. „Nebuvo mėginama parengti vieno valstybės raidos plano, bet po esamos situacijos ir aplinkos analizės buvo sukonstruoti ribiniai Lietuvos ateities raidos scenarijai, po to iš jų ekspertinio vertinimo būdu išskirtas ir išskleistas labiausiai pageidautinas, šio scenarijaus pagrindu aprašyta valstybės ir visuomenės ateities vizija ir tuomet detalizuotos kryptys, kuriomis galima nueiti iki šios vizijos įgyvendinimo. Kaip ir kiekviena vizija, šiame dokumente siūlomas valstybės raidos scenarijus yra tam tikras idealas, tačiau jis yra pagrįstas esamų mūsų valstybės raidos tendencijų ir aplinkos vertinimu ir sutarimu, kad jį pasiekti yra įmanoma“, − sakė politikas.

Jis atkreipė dėmesį, kad nors bus tvirtinamas tik pagrindinis dokumentas, kuris yra 72 puslapių apimties, prie Vyriausybės teikimo taip pat yra pridėta dar 16 priedų su sukauptais įrodymais siekiant įvertinti pagrindiniame tekste atsidūrusių teiginių arba siūlymų pagrįstumą.

Seimo komiteto vadovas pristatė, kad vizija aprėpia visus pagrindinius valstybės būties aspektus: demokratinės visuomenės sąrangos ir valdysenos, asmens, bendruomenės, ekonomikos, tarptautinio vaidmens ir gyvenamosios aplinkos ir visiems šiems aspektams numato vystymosi kryptis.

„Ši vizija – tai įsipareigojimas siekti pilnutinio demokratijos įgyvendinimo, sudaryti prielaidas kiekvienam mūsų valstybės piliečiui atsiskleisti kaip laisvam, vertybiškai tvirtam, veržliam ir įsipareigojusiam asmeniui, toliau nuosekliai eiti pasauliui atviros kūrybinės ekonomikos ir verslios kultūros keliu, tobulinti ir įgyvendinti mūsų valstybės kaip tarptautinio subjekto gebėjimus konstruktyviai dalyvauti pasaulio reikaluose, darniai ir integraliai vystyti visą šalį, išliekant sąmoningoje ir atsakingoje santarvėje su gamta“, − Seimo posėdyje teigė R. Lopata.

Kaip tvirtino Ateities komiteto pirmininkas, artimiausiu dešimtmečiu tokiomis kertinėmis reformomis, arba svertinėmis iniciatyvomis, bus laikomos viešojo valdymo pertvarka, visuotinė gynyba, valstybės ekonominis ir kibernetinis saugumas bei atsparumas, neigiamų demografinių tendencijų sustabdymas ir žalioji pertvarka. Horizontalūs jas įgalinantys veiksniai kaip vientisas variklis, pasak jo, yra švietimo pertvarka, demokratijos gilinimas ir mūsų visuomenę integruojančių, permainas katalizuojančių kultūrinių nuostatų sklaida.

Įgyvendinus šią valstybės ateities viziją, Lietuva 2050 metais bus matoma kaip atspari ir klestinti valstybė, kurios žmonės – pilietiški, kūrybiški, tausojantys gamtą ir gyvenantys prasmingą gyvenimą valstybėje su stipria demokratine politine kultūra. Pasiekus tikslą Lietuva kurs ir eksportuos pasaulinio lygio žinias bei inovacijas, bus atspari ir įtakinga tarptautinės sistemos veikėja, pasirengusi visuotinei gynybai, o kartu šalyje bus galima greitai pasiekti tai, ko reikia žmogaus gerovei.

Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ pakeis šiuo metu galiojančią valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“. Patvirtinus šį dokumentą, bus pabaigta kurti naujoji strateginio valdymo sistema.

„Lietuva 2050“ bus įgyvendinama per Nacionalinį pažangos planą – detalų dešimtmečio veiksmų planą. Vizijos įgyvendinimą prižiūrės Valstybės pažangos taryba, Seimo Ateities komitetas ir Vyriausybė. Vizija bus nuolat peržiūrima ir atnaujinama.

Lietuvos ateities viziją „Lietuva 2050“ daugiau nei metus rengė Valstybės pažangos taryba, ekspertai, viešojo sektoriaus, akademinės bendruomenės, NVO sektoriaus atstovai bei aktyvūs piliečiai. Kūrimo metu buvo atlikti tyrimai, darytos analizės, rengtos studijos.

Po pristatymo už teisės akto projektą (projektas Nr. XIVP-2937) balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 14 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Ateities komitete. Papildomai projektą taip pat svarstys visi kiti Seimo komitetai. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.